Įvykiai Lietuvoje
1253 m. popiežiaus įgaliotas Rygos arkivyskupas Albertas pirmuoju Lietuvos vyskupu įšventino Vokiečių ordino vienuolį Kristijoną. Jis krikščioniškojo tikėjimo tiesų mokė Lietuvos didįjį kunigaikštį Mindaugą prieš jam krikštijantis.
1812 m. Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I vadovaujama Didžioji armija ties Tilže, Kaunu, Prienais ir Gardinu persikėlė per Nemuną ir pradėjo karą su Rusija.
1923 m. Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė pirmąsias oficialias futbolo rungtynes su Estija ir pralaimėjo 0:5. Pirmąją tarptautinę pergalę Lietuvos futbolininkai iškovojo 1924 m. rugpjūčio 24 d. Taline, kai vėl žaisdami su estais laimėjo 2:1.
1941 m. Lietuvos laikinoji vyriausybė susirinko į pirmąjį posėdį. Tą pačią dieną Lietuvių aktyvistų frontas išleido pirmą laikraščio „Į laisvę“ numerį.
1941 m. Kaune, Vilijampolės priemiestyje, prasidėjo stichiniai pogromai, buvo nužudyta daug žydų. Mažesnio masto pogromas kilo kitoje miesto dalyje.
1941 m. į Vilnių įžengė vokiečių daliniai, kitą dieną be pasipriešinimo jie užėmė Kauną. Atkakliau SSRS kariuomenė priešinosi tarp Kaltinėnų ir Raseinių bei prie Šiaulių.
1941 m. naktį iš 24 į 25 d. Telšių kalėjimo politinius kalinius sovietai sunkvežimiais išgabeno į Rainių miškelį, esantį 3 km nuo Telšių, kur jie buvo žiauriai nužudyti, kūnai sumesti į keturias duobes ir užkasti. Po poros dienų kapavietę atrado atsitiktinis praeivis. Daugelio kūnų dėl sužalojimų nebuvo įmanoma atpažinti: iš 73 nukankintųjų tik 23 buvo atpažinti iš drabužių ar kitokių žymių. Apie kitas aukas sužinota tik kalėjime radus sovietų sudarytą sąrašą.
2008 m. birželio 24–26 d. su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankėsi Nyderlandų karalienė Beatrix.
Įvykiai pasaulyje
1859 m. Lombardijoje per Austrijos karą su Sardinijos karalyste ir Prancūzija įvyko Solferino mūšis. Prancūzija ir Sardinijos karalystė mūšyje neteko apie 18 tūkst., Austrija – apie 22 tūkst. karių. Mūšio lauke buvo palikta tūkstančiai sužeistų karių, šis vaizdas sukrėtė šveicarų filantropą Jeaną Henri Dunant’ą ir paskatino jį 1863 m. įsteigti Raudonojo Kryžiaus tarptautinę organizaciją.
1948 m. Sovietų sąjunga pradėjo Berlyno blokadą – uždarė Berlyno susisiekimo su Vakarais sausumos ir vandens kelius. Tai buvo SSRS atsakas į Didžiosios Britanijos, JAV ir Prancūzijos ketinimą suvienyti jų okupacines zonas ir Vakarų Berlyne įvykdytą pinigų reformą. Berlyno suskirstymą į 4 sektorius, valdomus didžiųjų valstybių, Sovietų sąjunga vienašališkai paskelbė negaliojančiu.
2013 m. priimtas Europos žmogaus teisių konvencijos Penkioliktasis protokolas, kuris įtvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismo veiklos pakeitimus. Nuo 6 iki 4 mėnesių sutrumpintas terminas, per kurį Teismui turi būti pateikta peticija, nustatyta, kad kandidatai į Teismo teisėjus turi būti ne vyresni nei 65 metų.
Gimė
1170 m. – italų kunigas ir pamokslininkas, dominikonų ordino įkūrėjas šventasis Dominykas. Mirė 1221 m.
1499 m. – vokiečių protestantų teologas, pamokslininkas ir biblistas Johannas Brenzas. Po Martino Lutherio mirties buvo vienas didžiausių protestantizmo autoritetų, siekė liuteronų vienybės. Išleido kelis katekizmus, kurie vėliau naudoti ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Remiantis jo autoritetu ir veikalais Žygimantas Augustas buvo įkalbinėjamas krašte oficialiai įteisinti reformaciją. Mirė 1570 m.
1757 m. – vyskupas, raštijos veikėjas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Per 1830–1831 m. sukilimą ragino gyventojus remti sukilėlius, į jų būrius skyrė kapelionus. Sukilimą numalšinus Rusijos administracija jį nušalino nuo tiesioginio vyskupijos valdymo. Pirmasis į lietuvių kalbą išvertė visą Naująjį Testamentą, vertimas prisidėjo prie bendrinės lietuvių kalbos formavimosi. Mirė 1838 m.
1900 m. – lenkų teisininkas, pirmasis savo veikaluose pavartojęs terminą „genocidas“, Raphaelis Lemkinas. Parengė įstatymo dėl baudimo už genocidą projektą, kurį beveik be pakeitimų priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Mirė 1959 m.
Mirė
79 m. – Romos imperatorius Vespasianas (69 m.). Kitaip nei jo pirmtakai ir įpėdiniai, vykdė gana taikią užsienio politiką ir mažai kariavo. Jam valdant pradėtas statyti Koliziejus.
1382 m. – ilgiausiai valdęs Vokiečių ordino didysis magistras Winrichas von Kniprode (apie 72 m.). Jo laikais Ordinas pasiekė didžiausią politinę ir ekonominę galybę, spartėjo Prūsijos vidinė kolonizacija, Baltijos regione intensyvėjo prekyba, kilo ūkis, bet dažniau ir nuožmiau buvo užpuldinėjama Lietuva.
1978 m. – rusų matematikas ir mechanikas Mstislavas Keldyšas (67 m.). Teoriškai pagrindė dirbtinių Žemės palydovų išvedimą į Žemės orbitą ir skrydžius į kitas Saulės sistemos planetas, koordinavo SSRS mokslo institucijų darbus kuriant pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą bei rengiant pilotuojamus kosminius skrydžius.
