Įvykiai Lietuvoje
1941 m. ryte Lietuvių aktyvistų fronto įgaliotinis Leonas Prapuolenis per sukilėlių užimtą Kauno radijo stotį perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir Laikinosios vyriausybės narių sąrašą. Tai buvo padaryta iki Vokietijos kariuomenės atėjimo, Kaune dar buvo likę SSRS karinių dalinių. Buvo siekiama pasauliui ir Vokietijai pareikšti apie 1940 m. SSRS okupuotos Lietuvos Respublikos suverenių galių atkūrimą.
1941 m. vokiečiai Klaipėdos rajono Ablingos kaime ir jo apylinkėse nužudė 42 žmones. Sovietų kariai apšaudė vokiečių dviratininkų būrį, keli iš jų buvo nukauti, tai tapo pretekstu žudyti gyventojus ir sudeginti kaimą.
1953 m. suimtas partizanų vadas Jonas Žemaitis Lavrentijaus Berijos įsakymu buvo išskraidintas į Maskvą.
1997 m. iš gyvenimo pasitraukė Tauro banko ir korporacijos „Lietverslas“ prezidentas Genadijus Konopliovas. G.Konopliovo savižudybės dieną Generalinė prokuratūra buvo iškėlusi baudžiamąją bylą dėl 17 mln. ekiu (apie 80 mln. litų) Europos Sąjungos paskolos iššvaistymo Tauro banke ir jo padaliniuose. G.Konopliovas buvo didžiausias banko akcininkas.
Įvykiai pasaulyje
1767 m. Lenkijos mieste Radome į konfederaciją susibūrė Čartoriskių reformų priešininkai. Konfederacijos maršalka buvo išrinktas Karolis Stanislovas Radvila. Tą pačią dieną konfederatai raštu paprašė Rusijos imperatorės Jekaterinos II tapti senosios tvarkos garante Abiejų Tautų Respublikoje.
1848 m. pasipiktinę Nacionalinių dirbtuvių uždarymu ir darbininkų šaukimu į kariuomenę sukilo Paryžiaus darbininkai ir amatininkai – manoma, sukilėlių buvo apie 30–60 tūkst. ginkluotų ir gerai organizuotų žmonių. Per dvi dienas sukilimą žiauriai numalšino Paryžiaus įgula: žuvo apie 4000 sukilėlių, iš jų apie 1500 sušaudyta, po sukilimo 15 tūkst. jo dalyvių buvo ištremta. Prancūzijos visuomenėje ilgam įsivyravo politinė apatija.
1894 m. Paryžiuje įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas – aukščiausia valdančioji olimpinio sąjūdžio institucija, kuriai priklauso visos olimpinių žaidynių teisės.
1944 m. Antrojo pasaulinio karo Rytų fronte Sovietų sąjunga prieš Vokietijos kariuomenę pradėjo strateginę puolamąją Baltarusijos operaciją. Liepos pradžioje SSRS kariuomenė užėmė Minską, o iki rugpjūčio pabaigos – Baltarusiją, didžiąją dalį Lietuvos (išskyrus Žemaitiją), dalį Latvijos ir Lenkijos.
1961 m. įsigaliojo Antarktidos teisinį režimą nustatanti Antarkties sutartis, kurią 1959 m. Vašingtone pasirašė 12 valstybių: Argentina, Australija, Belgija, Čilė, Didžioji Britanija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Naujoji Zelandija, Norvegija, Pietų Afrikos Respublika, Prancūzija ir SSRS. Sutartis paskelbė Antarktidą demilitarizuota zona, naudojama tik taikiems tikslams, joje uždrausti bet kokie karinio pobūdžio veiksmai, branduoliniai sprogdinimai, radioaktyviųjų medžiagų laidojimas. Valstybėms suteikta mokslinių tyrinėjimų laisvė. Sutartis nesprendė klausimo dėl teritorinių pretenzijų, kurias buvo pareiškusios 7 valstybės: Argentina, Australija, Čilė, Didžioji Britanija, Naujoji Zelandija, Norvegija ir Prancūzija.
Gimė
1889 m. – rusų poetė Ana Achmatova. Dėl kūrybos buvo kritikuojama sovietų valdžios, pašalinta iš rašytojų sąjungos. Jos kūriniai sovietų Rusijoje ilgą laiką nebuvo spausdinami. Mirė 1966 m.
1910 m. – prancūzų dramaturgas Jeanas Anouilh’is. Daug jo dramų yra pastatyta ir Lietuvoje, joms būdinga realizmo ir siurrealizmo derinimas,. Mirė 1987 m.
1937 m. – Suomijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Martti Oiva Ahtisaari. Sprendė konfliktus Namibijoje, Kosove ir kituose neramiuose regionuose.
Mirė
2005 m. – kunigas, kapucinų vienuolis, vienas žymiausių lietuvių pamokslininkų Algirdas Mykolas Dobrovolskis, daugiau žinomas kaip Tėvas Stanislovas (86 m.). Buvo kalinamas už antisovietinę veiklą, sekamas sovietų saugumo. Okupaciniais metais kurį laiką jam buvo uždrausta dėvėti kapucinų drabužius, aukoti Mišias ir sakyti pamokslus.
