Įvykiai Lietuvoje
1551 m. Vilniaus katedros rūsio kriptoje palaidota Barbora Radvilaitė. Beveik po keturių šimtmečių, 1931-aisiais, jos palaikai buvo rasti per Katedros remontą po Neries potvynio. Po pelenų ir kalkių sluoksniu jie buvo gana gerai išsilaikę.
1893 m. caras Aleksandras III pasirašė įsaką, liepiantį nugriauti bažnyčią ir vienuolyno pastatus Kražiuose.
1941 m. Lietuvoje prasidėjo antisovietinis Birželio sukilimas. Vakare Lietuvių aktyvistų fronto dalyviai Kaune užėmė radiofoną.
1941 m. Bartninkų valsčiaus Būdavonės miške (dabar Vilkaviškio rj.) NKVD nukankino kunigus Justiną Dabrilą, Vaclovą Balsį ir Joną Petriką. SSRS ir Vokietijos karo pradžioje iš viso sovietai nužudė 15 lietuvių katalikų kunigų.
1995 m. Vilniuje „Lango“ galerijoje Saulius Paukštys ir Saulius Pilinkus surengė dailės kūrinių aukcioną, kurio lėšas numatė skirti avangardinio roko kompozitoriaus ir atlikėjo Franko Zappa’os paminklui Vilniuje.
1995 m. įsteigta Lietuvos savivaldybių asociacija.
Įvykiai pasaulyje
431 m. Turkijos mieste Efese prasidėjo trečiasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Jame buvo sprendžiamas Konstantinopolio vyskupo Nestorijaus ir Aleksandrijos patriarcho Kirilo Aleksandriečio teologinis ginčas dėl Jėzaus Kristaus žmogiškosios ir dieviškosios prigimties bei Dievo Motinos titulo pripažinimo Švč. Mergelei Marijai.
1633 m. inkvizijos teismas dalyvaujant popiežiui Urbonui VIII privertė Galileo Galilei’ų išsižadėti savo teiginių apie Žemės sukimąsi aplink Saulę ir pasmerkti M. Koperniko bei kitus savo mokslinius teiginius. Nuteistas kalėti iki gyvos galvos vėliau visą gyvenimą G. Galilei’us gyveno prižiūrimas inkvizicijos.
1815 m. Napoleonas I antrą kartą atsisakė sosto ir buvo įkalintas Didžiajai Britanijai priklausančioje Šv. Elenos saloje Atlanto vandenyne.
1823 m. Panamoje Simóno Bolívaro iniciatyva prasidėjo Lotynų Amerikos valstybių Didžiosios Kolumbijos, Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų (sudarė dabartinė Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva ir Salvadoras), Peru ir Meksikos atstovų susitikimas. Panamos kongreso tikslas buvo sukurti šių valstybių konfederaciją, kurioje būtų viena pilietybė. Tai buvo pirmas mėginimas užmegzti glaudų Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimą. Priimtą nuolatinės sąjungos sutartį ratifikavo tik Kolumbija ir ji neįsigaliojo.
1912 m. paleista trečioji Rusijos Valstybės dūma ir panaikinta Vilniaus generalgubernatoriaus institucija. Gubernatoriai tapo tiesiogiai pavaldūs Rusijos vidaus reiklalų ministrui ir carui.
1936 m. Šveicarijos mieste Montrė Turkijos iniciatyva prasidėjo Australijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Japonijos, Jugoslavijos, Prancūzijos, Rumunijos, SSRS ir Turkijos pasitarimas dėl Juodosios jūros sąsiaurių režimo. Liepos mėn. konferencija priėmė nutarimą, kuriuo visų valstybių prekybos laivams palikta teisė laisvai plaukioti sąsiauriais, bet nustatytos skirtingos Juodosios jūros valstybių ir kitų valstybių karo laivų plaukiojimo taisyklės. Taikos metu Juodosios jūros valstybės sąsiauriais leista plukdyti bet kokios klasės karo laivus, prieš tai informavus Turkijos valdžią.
1940 m. Kompjeno miške Prancūzijoje jos prašymu pasirašytos Prancūzijos ir Vokietijos paliaubos. Prancūzijos vyriausybė sutiko nutraukti karo veiksmus, nuginkluoti ir demobilizuoti Prancūzijos kariuomenę, padengti okupacinės vokiečių kariuomenės išlaikymo išlaidas. Prancūzijos pietinę dalį buvo pavesta valdyti Henri Philippe’o Pètaino vyriausybei (Viši režimui).
1941 m. prasidėjo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas. Pagal Barbarosos planą Vokietija užpuolė SSRS, tą pačią dieną Sovietų Sąjungai karą paskelbė Italija (karinius veiksmus pradėjo liepos 20 d.) ir Rumunija. Pagal šį planą, remiantis prielaida, jog SSRS ekonominiu ir kariniu požiūriu silpna, buvo numatyta, kad Suomijos, Vokietijos, Rumunijos ir Vengrijos kariuomenės, suskirstytos į armijų grupes „Šiaurė“, „Centras“ ir „Pietūs“, per 3 mėnesius sutriuškins Raudonąją armiją, užims Leningradą, Maskvą, Donbasą, Kaukazo naftinguosius rajonus ir aviacijos smūgiais subombarduos Uralo pramonės įmones. Prie Archangelsko, Volgos ir Astrachanės linijos būtų įrengta gynybinė užtvara nuo vadinamosios Azijinės Rusijos.
Gimė
1767 m. – vokiečių kalbininkas, filosofas ir valstybės veikėjas Wilhelmas von Humboldtas. Būdamas Prūsijos švietimo ministras pritarė Martyno Liudviko Rėzos sumanymui išleisti K.Donelaičio „Metus“, jam Rėza ir dedikavo leidinį. Mirė 1835 m.
1873 m. – arkivyskupas, 2017 m. paskelbtas palaimintuoju, Teofilius Matulionis. Gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikloje, raštu protestavo prieš kunigų areštus, reikalavo leisti dėstyti tikybą mokyklose, buvo griežtas kunigų drausmės klausimais. Sovietų okupacinės valdžios ne kartą tardytas ir kalintas. Mirė 1962 m.
1898 m. – vokiečių rašytojas Erichas Maria Remarque’as. Išgarsėjo bestseleriu tapusiu romanu „Vakarų fronte nieko naujo“. Naciai jį kaltino tendencingumu, literatūrine vokiečių tautos išdavyste, atėmė iš jo Vokietijos pilietybę, viešai degino jo knygas. Mirė 1970 m.
1910 m. – vokiečių inžinierius, pirmojo šiuolaikinius principus atitinkančio kompiuterio kūrėjas, pirmosios algoritminės kalbos autorius Konradas Zuse. Mirė 1995 m.
1940 m. – daininkė Nijolė Ščiukaitė.
1941 m. – dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas Linas Leonas Katinas.
1949 m. – amerikiečių kino aktorė Meryl Streep.
1960 m. – dailininkė Ramunė Kmieliauskaitė. Mirė 2020 m.
Mirė
1527 m. – italų filosofas ir politinis veikėjas Niccolò Machiavellis (58 m.).
1915 m. – filosofas ir psichologas Romanas Bytautas (28 m.).
1941 m. Kaune neišaiškintomis aplinkybėms tragiškai žuvo dailininkas Vladas Eidukevičius (49 m.).
