Įvykiai Lietuvoje
1812 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas I Bonapartas užėmė Vilkaviškį. Prie Vilkaviškio prancūzų Didžioji armija (apie 250 tūkst. žmonių) kelias dienas ilsėjosi, o prieš pat žygį į Rusiją mieste surengė paradą. Miesto aikštėje maršalas, prancūzų kariuomenės štabo viršininkas Louis-Alexandre’as Berthier paskelbė Napoleono pasirašytą atsišaukimą į karius, kuris faktiškai reiškė karo Rusijai paskelbimą.
1941 m. uždrausta nepriklausomos Lietuvos spauda. Iki birželio 21 d. buvo sudaryti draudžiamų spausdinti autorių ir leidinių sąrašai, į kuriuos buvo įtraukta 167 autoriai ir 355 leidiniai. Patikrintos miestų ir apskričių bibliotekos, pradėtos tikrinti valsčių bibliotekos, iš bibliotekų, knygynų ir leidyklų buvo išimta ir sunaikinta 550 000 knygų.
1974 m. pradėjo veikti Liaudies buities muziejus Rumšiškėse.
1997 m. Priekulėje, minint rašytojos Ievos Simonaitytės gimimo 100‑metį, atidengta Dalios Matulaitės skulptūra „Šventvakarių Ėvė“.
2000 m. Ramiajame vandenyne, maždaug už 220 jūrmylių nuo Meksikos Akapulko miesto, dingo 100 m ilgio šaldymo refrižeratorius „Linkuva“, priklausantis Klaipėdos transporto laivynui. Jame buvo aštuoniolikos žmonių įgula. Laivas pateko į galingo uragano „Carlotta“ epicentrą. Dingusio laivo ieškojo JAV ir Meksikos gelbėjimo tarnybos. Per savaitę trukusią paiešką nepavyko aptikti ir jos gelbėjimo plaustų. Valstybinė komisija „Linkuvos“ įgulos narius pripažino žuvusiais.
Įvykiai pasaulyje
1661 m. netoli Tartu miesto Rusija ir Švedija pasirašė Kardiso sutartį, kuria baigė 1656–1658 m. karą ir įtvirtino iki karo pradžios buvusią padėtį: Švedijai grąžinta dalis Livonijos, Estijos, Karelijos ir Ingrija, Rusija prarado priėjimą prie Baltijos, bet jai tapo lengviau kariauti su Abiejų Tautų Respublika.
1813 m. Baskijoje prie Vitorijos miesto įvyko Prancūzijos mūšis su jungtine Didžiosios Britanijos, Ispanijos bei Portugalijos kariuomene. Prancūzija pralaimėjo ir galutinai neteko Ispanijos
1895 m. baigtas kasti beveik 100 km ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalas, dabar vadinamas Kylio kanalu, jungiantis Šiaurės ir Baltijos jūras.
2009 m. Grenlandijai suteiktas savavaldžios Danijos užjūrio administracinės teritorijos statusas. Užsienio reikalai bei gynyba ir toliau liko Danijos kompetencijoje. Birželio 21-ąją salos gyventojai švenčia nacionalinę šventę.
Gimė
1905 m. – prancūzų rašytojas ir filosofas, Nobelio premijos laureatas Jeanas-Paulis Sartre’as. Mirė 1980 m.
1947 m. – Irano teisininkė, Nobelio taikos premijos laureatė Shirin Ebadi. Buvo pirmoji moteris teisėja Irane, po islamiškosios revoliucijos pašalinta iš pareigų dėl to, kad esą islamas draudžia moterims priimti sprendimus, kuriuos turi vykdyti vyrai, ir tapo teismo sekretore. Ji yra pirmoji musulmonė, apdovanota Nobelio premija.
1953 m. – Pakistano veikėja Benazir Bhutto. Buvo pirmoji moteris, vadovaujanti musulmoniškos valstybės vyriausybei, vykdė demokratines reformas. 2007 m. vykstant rinkimų kampanijai nužudyta per teroro aktą.
1955 m. – prancūzų futbolininkas ir treneris Michelis Platini. Tris kartus (1983, 1984 ir 1985 m.) buvo išrinktas geriausiu Europos futbolininku. 2007-2015 m. buvo UEFA prezidentas, posto neteko po korupcijos skandalo.
Mirė
1835 m. – prancūzų ir armėnų (kitais duomenimis, graikų arba turkų) kilmės Lietuvos dailininkas Jonas Rustemas (apie 73 m.). Buvo Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros vedėjas, kas dveji metai rengė studentų dailės parodas. Parengė Vilniaus universiteto Dailės skyriaus pertvarkymo į Dailės fakultetą projektą. Jo kūryba ir pedagoginė veikla turėjo daug įtakos susiformuoti vadinamajai Vilniaus dailės mokyklai.
1941 m. – kunigas, istorikas ir visuomenės veikėjas Jonas Totoraitis (68 m.). Tyrė XIII a. Lietuvos ir Bažnyčios istoriją, buvo pirmasis lietuvis, apgynęs disertaciją istorine tematika „Lietuviai valdant karaliui Mindaugui“, vienas pirmųjų iš lietuvių istorinių dokumentų ėmė ieškoti Vatikano archyve.
