Įvykiai Lietuvoje
1924 m. Klaipėdoje įkurta Klaipėdos krašto muziejaus draugija. Ši data laikoma ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus įkūrimo diena.
1950 m. panaikinus apskritis ir valsčius (iki tol buvo 41 apskritis ir 320 valsčių) Lietuvos teritorija suskirstyta į 4 sritis (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus) ir 87 rajonus. 1953 m. sritys buvo panaikintos. 1959 m. liko 79, 1963 m. – 41 rajonas. Vėliau Lietuva perskirstyta į 44 rajonus, kurie buvo suskirstyti į apylinkes.
1990 m. prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sudaryta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, jos pirmininku paskirtas Aleksandras Vanagas. Nuo 1993 m. Komisija veikia prie Lietuvos Respublikos Seimo.
1995 m. Lietuvoje įsigaliojo prigimtines žmogaus teises ir pagrindines laisves įtvirtinanti Europos žmogaus teisių konvencija, 1950 m. parengta Europos Tarybos.
2000 m. birželio 20–21 d. Vilniuje vyko Tarptautinė donorų konferencija, skirta sutelkti lėšų Ignalinos atominės elektrinės pirmajam blokui uždaryti. Konferencijoje Europos Komisija iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, taip pat Europos šalių ir JAV vyriausybių vadovai šiai programai pažadėjo skirti 214,78 mln. eurų.
2003 m. pirmosios mišios aukotos dar nebaigtoje statyti Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčioje Šventojoje. Ją suprojektavo architektas Ričardas Krištapavičius.
2009 m. Vilniuje atidaryta Nacionalinė dailės galerija su šiuolaikinio meno ekspozicija. Ji įsikūrė rekonstruotame vėlyvojo modernizmo statinyje, kuriame sovietmečiu veikė Revoliucijos muziejus.
Įvykiai pasaulyje
1863 m. Vakarų Virdžinija tapo 35-ąja Jungtinių Amerikos Valstijų valstija.
1939 m. Vokietijoje pirmą kartą į orą pakilo pirmasis pasaulyje reaktyvinis lėktuvas „Heinkel He‑178“. Lėktuvas pasiekė 750 km/h greitį.
Gimė
1555 m. – Švedijos ir Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza. Vazų dinastijos Abiejų Tautų Respublikoje pradininkas. Dėl ATR sosto varžėsi su Maskvos caru ir Šventosios Romos imperatoriumi. Kelis kartus lankėsi Lietuvoje, jam valdant išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas. Mirė 1634 m.
1819 m. – prancūzų kompozitorius, klasikinės operetės pradininkas ir žymiausias kūrėjas Jacques’as Offenbachas. Sukūrė 6 operas ir 100 operečių. Mirė 1880 m.
1907 m. – karo lakūnas Feliksas Vaitkus. Per Antrąjį pasaulinį karą vadovavo JAV bombonešių pulkui. 1935 m. lėktuvu „Lituanica II“ perskrido Atlantą – buvo šeštasis pilotas pasaulyje, kuris tai padarė vienas. Mirė 1956 m.
1928 m. – Prancūzijos politikas, nacionalistinės radikaliųjų dešiniųjų partijos Nacionalinis frontas įkūrėjas Jeanas-Marie Le Penas. Nacionalinio fronto vadove tapusi jo duktė Marine tėvą iš partijos pašalino.
1930 m. – lenkų dailininkė Magdalena Abakanowiz. Jos kūrinių yra Europos parke prie Vilniaus. Mirė 2017 m.
1968 m. – Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Mirė
1812 m. – architektas Mykolas Šulcas (43 m.). L. Stuokai-Gucevičiui mirus baigė jo pradėtą Vilniaus katedros ir rotušės rekonstrukciją, rekonstravo dalį Vilniaus universiteto pastatų, Sarbievijaus kiemo šiaurinio korpuso dalį pritaikė bibliotekai, namą Didžiojoje gatvėje, kuriame dabar įsikūrusi Prancūzijos ambasada, – profesorių butams. Caro Aleksandro I vizito vakarienei Vingio parke Vilniuje projektavo medinę pavėsinę, kuri bebaigiant statyti sugriuvo, po šio įvykio nusiskandino Neryje.
1820 m. – Argentinos nacionalinis didvyris Manuelis Belgrano (50 m.).
2006 m. – poetas Martynas Vainilaitis (73 m.).
