Įvykiai Lietuvoje
1920 m. Steigiamasis Seimas priėmė antrąją Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją. Lietuva paskelbta demokratine respublika, suverenių galių įgyvendinimas pavestas Steigiamajam Seimui, vykdomoji valdžia numatyta jo renkamam prezidentui ir ministrų kabinetui. Faktiškai prezidentas nebuvo renkamas – jo pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas. Konstitucija įsigaliojo birželio 12 d., ją paskelbus „Laikinosios vyriausybės žiniose“.
1926 m. trečiojo Seimo pirmininku išrinktas valstiečių liaudininkų atstovas Jonas Staugaitis. Pareigas ėjo iki gruodžio 19 d.
1990 m. keliatūkstantinė minia iš Vilniaus prasidėjo Vilties žygis į Kryžių kalną prie Šiaulių. Beveik pustrečio šimto kilometrų pasikeisdami nešė didesnį už žmogaus ūgį kryžių. Kryžių kalną piligrimai pasiekė birželio 14 d.
2004 m. Vyriausybė patvirtino neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos žymėjimo aprašą. Jame numatyta, kad filmai, serialai ir laidos, kurių turinyje yra tokios informacijos, turi būti žymimi specialiais indeksais pagal žiūrovų amžiaus cenzą.
Įvykiai pasaulyje
455 m. vandalų gentys pradėjo siaubti Romą. Per dvi savaites trukusį antpuolį jie sunaikino daug antikinės kultūros paminklų. Iš jų veiksmų kilo terminas „vandalizmas“.
553 m. Konstantinopolyje (dabar Stambulas) baigėsi penktasis (Konstantinopolio II) visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Susirinkimui tiksliai nesuformulavus doktrinos apie Jėzaus Kristaus žmogiškąją prigimtį atsirado monoteletai – krikščionių religinė grupė, teigusi, kad Jėzus Kristus yra dviejų (dieviškosios ir žmogiškosios) prigimčių, bet turi tik vieną (dieviškąją) valią.
1848 m. Prahoje prasidėjo Austrijos imperijos slavų tautų atstovų suvažiavimas. Jis sukviestas siekiant suvienyti slavų tautų jėgas priešinantis imperijoje vykdomai vokietinimo ir vengrinimo politikai. Suvažiavimas pritarė austroslavizmo idėjai Austrijos imperiją pertvarkyti į federacinę valstybę, kurioje slavų tautoms būtų suteikta autonomija.
1851 m. JAV Meino valstijoje priimtas pirmasis prohibicijos įstatymas. Jis draudė spiritinių ir svaigiųjų gėrimų gamybą ir pardavimą, išskyrus medicininiams ir technologiniams tikslams. Iki 1855 m. tokius įstatymus priėmė 13 valstijų, tuo laikotarpiu alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo iki keturių litrų per metus – XIX a. 3-iajame dešimtmetyje buvo 27 litrai. Įstatymas atšauktas 1856 m. Visos šalies mastu prohibicija JAV galiojo 1920–1933 m.
1865 m. šiaurinių valstijų pergale baigėsi daugiau kaip 4 metus trukęs JAV pilietinis karas. Šiaurės pusėje dalyvavo apie 2 mln. kareivių (žuvo per 350 tūkst.), Pietų pusėje – apie 1,5 mln. (žuvo per 320 tūkst.). Šiaurės pergalė leido atkurti valstybės vienybę, po karo bandymų atsiskirti ir ginčų dėl valstijų suverenumo ribų daugiau nebekilo, JAV ėmė vyrauti industrializuotos ir urbanizuotos Šiaurės valstijos.
1897 m. italų fizikas Guglielmo Marconi Didžiojoje Britanijoje patentavo bevielį radijo ryšį.
1924 m. Amerikos indėnams suteikta JAV pilietybė.
1946 m. italai referendume pasisakė prieš monarchiją, šalis paskelbta respublika. Italijoje švenčiama nacionalinė šventė – Respublikos diena.
1952 m. Jungtinės Karalystės karaliene buvo karūnuota Jurgio VI duktė Elizabeth Alexandra Mary Windsor. Ta proga Europos transliuotuojų sąjunga EBU organizavo pirmąją tiesioginę savo transliaciją – karūnavimo iškilmes tiesiogiai galėjo stebėti Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Vakarų Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Šveicarijos ir Didžiosios Britanijos žiūrovai. Elizabeth II yra ilgiausiai pasaulio istorijoje valdanti monarchė.
1966 m. pirmasis JAV erdvėlaivis „Surveyor 1“ sklandžiai nusileido Mėnulyje ir perdavė į Žemę Mėnulio paviršiaus panoraminių nuotraukų.
Gimė
1740 m. – prancūzų rašytojas markizas Donatienas Alphonse’as François de Sade’as. Per visą gyvenimą 30 m. praleido kalėjime už įvairius nusikaltimus, keliskart buvo nuteistas mirti. Anot jo, žmogus yra geismo vergas ir tampa tironu ir kankintoju, kad šį geismą patenkintų. XIX a. jo kūriniai buvo spausdinami ir plito pogrindyje. Iš de Sadeʼo pavardės kilo žodis „sadizmas“. Mirė 1814 m.
1835 m. – popiežius Pijus X. Atnaujino katekizmą, brevijorių, mišiolą, skatino grigališkąjį giedojimą, ragino tikinčiuosius kasdien, o vaikams leido nuo septynerių metų priimti Komuniją. Pradėjo leisti leidinį „Acta Apostolicae Sedis“, kuris vėliau tapo Šventojo Sosto oficialiu leidiniu, įsteigė Popiežiškąjį Biblijos institutą. Pasisakė prieš Bažnyčios ir valstybės atskyrimą. Mirė 1914 m. Paskelbtas šventuoju, laikomas esperantininkų globėju.
1865 m. – gydytojas ir visuomenės veikėjas Rokas Šliūpas. Su kitais įkūrė Lietuvos Raudonąjį Kryžių, jam vadovavo, daug prisidėjo prie Birštono kurorto išplėtimo. Jo iniciatyva rekonstruota Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, pastatyta Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė ir Raudonojo Kryžiaus sanatorija Aukštojoje Panemunėje. Mirė 1959 m.
1930 m. – dailininkė, Nacionalinės premijos laureatė Birutė Žilytė. Iliustravo daug knygų vaikams, su vyru Algirdu Eugenijumi Steponavičiumi sukūrė itin meniškų sienų tapybos kompozicijų buvusioje kavinėje „Nykštukas“ Vilniuje ir vaikų sanatorijoje „Pušelė“ Valkininkuose. Šie kūriniai neišliko, freskos Valkininkuose fragmentas atkurtas skaitmeniniu būdu ir eksponuojamas MO muziejuje Vilniuje.
1945 m. – aktorius Pranas Piaulokas. Šiaulių dramos teatre ir kine sukūrė apie 100 vaidmenų. Mirė 2008 m.
1960 m. – Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška.
Mirė
1970 m. bandydamas naują automobilį žuvo Naujosios Zelandijos lenktynininkas Bruce’as Leslie McLarenas (32 m.).
1988 m. – mąstytojas ir filosofas Justinas Mikutis (66 m.). Dėl bekompromisės laikysenos tapo prie sovietinio režimo neprisitaikiusios kultūros simboliu.
