Įvykiai Lietuvoje
1831 m. ant Panerių kalvų įvyko lemiamos sukilėlių kautynės su rusais dėl Vilniaus miesto. Vilniaus generalgubernatorius mūšiui buvo sutelkęs apie 26 tūkst. karių, sukilėliams vadovaujantis Antanas Gelgaudas jų turėjo tik 12 600. Trys sukilėlių kolonos, žygiuojančios nuo Trakų, Kernavės ir Nemenčinės, veikė nevieningai ir Rusijos kariuomenė jas vieną po kitos sumušė. Apie 600 sukilėlių žuvo, dar apie 600 pateko į nelaisvę.
1920 m. pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, prezidentu išrinktas Lietuvos Tarybos, valstybės vadovo pareigas perdavė Steigiamojo Seimo pirmininku tapusiam Aleksandrui Stulginskiui. Jis prezidento pareigas ėjo iki 1922 m. gruodžio 21 d., kai prasidėjo jo kaip visuotiniais demokratiniais rinkimais išrinkto valstybės vadovo kadencija.
1940 m. Justas Paleckis patikino, kad bus išlaikyta Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, suverenitetas, demokratinės teisės ir laisvės, vykdoma savarankiška politika, o su SSRS bus palaikomi glaudūs draugiški santykiai. Kalbos turinys iš anksto buvo suderintas su SSRS emisaru Vladimiru Dekanozovu ir Lietuvos komunistų partijos vadovybe.
1940 m. pradėta išformuoti Lietuvos kariuomenę – buvo atleisti pirmieji 4 aukštieji karininkai. Mėnesio pabaigoje kaip Lietuvos kariuomenės ginklo rūšis panaikinta kavalerija.
1948 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas išleido įsaką „Dėl maldos namų ir vienuolynų pastatų, o taip pat dėl religinių bendruomenių gyvenamųjų namų nacionalizavimo“, kuris numatė nacionalizuoti visų maldos namų ir vienuolynų pastatus, religinių bendruomenių gyvenamuosius namus su visais prie jų esančiais ūkiškais ir pagalbiniais trobesiais, nepriklausomai nuo jų ploto didumo.
1989 m. iš Klaipėdos į kelionę per Atlantą gegužės 13-ąją išplaukusios jachtos „Audra“, „Lietuva“ ir „Dailė“ pasiekė Niujorką.
2008 m. baigtas valstybės sienos su Baltarusija demarkavimas.
Įvykiai pasaulyje
1669 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovu išrinktas nusigyvenęs nevedęs didikas Mykolas Kaributas Višnioveckis. Neturėjo didesnių ambicijų, išrinktas daugiausia dėl tėvo nuopelnų. Tapus valdovu jo politinę veiklą lėmė didikų grupuotės, dėl to valstybėje didėjo politinė suirutė. Jam valdant LDK atstovai Seime privertė Lenkijos atstovus už karinę paramą prieš turkus pritarti įstatymui, kad kas trečias Seimas būtų šaukiamas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Gardine.
1870 m. prasidėjo Prancūzijos ir Prūsijos karas. Tiesioginiu karo pretekstu tapo prūsiškos dinastijos atstovo princo Leopoldo pretenzijos į Ispanijos sostą, netiesioginiu – Prūsijos sustiprėjimas pergalingai pasibaigus jos karui su Austrija ir Prancūzijos siekis išlaikyti vyravimą Vakarų Europos žemyninėje dalyje.
1961 m. paskelbta Kuveito nepriklausomybė. Šalis nuo 1914 m. buvo Didžiosios Britanijos protektoratas.
1970 m. Vašingtone pasirašyta tarptautinė sutartis, reglamentuojanti patentinės paraiškos padavimo ir nagrinėjimo procedūras. Lietuva prie Patentinės kooperacijos sutarties prisijungė 1994 m.
1990 m. Šengeno sutartį papildė susitarimas dėl sutarties įgyvendinimo – Šengeno konvencija, dar vadinama antrąja Šengeno sutartimi. Šengenas‑2 nustatė bendras vizų, prieglobsčio teikimo, išorės sienų kontrolės, policijos ir muitinių bendradarbiavimo taisykles Šengeno zonoje.
Gimė
1566 m. – Anglijos ir Škotijos karalius Jokūbas VI. Buvo pirmasis Stiuartų dinastijos Anglijos karalius, po Parako sąmokslo persekiojo katalikus. Mirė 1625 m.
1623 m. – prancūzų matematikas, fizikas ir filosofas, tikimybių teorijos pradininkas Blaise’as Pascalis. Sukonstravo sudėties ir atimties skaičiavimo mašiną, dėl to viena programavimo kalbų pavadinta jo vardu. Suformulavo principą, vadinamą Pascalio lažybomis: pasiryžimas tikėti yra tarsi lažybos, kuriose žmogus nieko nepraranda, bet gali laimėti viską. Mirė 1662 m.
1867 m. – kompozitorius ir dirigentas, lietuvių profesionaliosios muzikos vienas pradininkų, dainos „Kur bėga Šešupė“ autorius Česlovas Sasnauskas. Mirė 1916 m.
1904 m. – kompozitorius, dirigentas ir pianistas Balys Dvarionas. Buvo Kauno radiofono orkestro, Vilniaus miesto simfoninio orkestro, Filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas. Visų Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas. Mirė 1972 m.
1936 m. – teatro režisierius Jonas Jurašas.
Mirė
1635 m. – LDK valstybės veikėjas ir mecentas Povilas Steponas Sapiega (70 m.). Dabartinės Baltarusijos teritorijoje, Alšėnuose, savo lėšomis pastatydino didelį pranciškonų vienuolyną ir puošnią mūrinę katalikų bažnyčią, joje ir palaidotas.
1993 m. – anglų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Williamas Goldingas (81 m.). Išgarsėjo pirmuoju romanu „Musių valdovas“.
