Įvykiai Lietuvoje
1919 m. Antantės valstybės, norėdamos išvengti Lenkijos ir Lietuvos karo, nustatė tarp šių valstybių pirmąją demarkacijos liniją, bet lenkai jos nesilaikė. Rugpjūčio 3 d. nustatyta antroji, lenkams dar palankesnė linija, o rugpjūčio viduryje – trečioji, kuri lenkų pusėje paliko Seinus, Punską ir Varėnos–Vilniaus–Daugpilio geležinkelį.
1989 m. Sąjūdžio seimas priėmė nutarimą sušaukti Lietuvos politinių jėgų pasitarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų.
2001 m. dėl ekonominės politikos nesutarimų suiro Naujosios sąjungos ir Liberalų sąjungos valdančioji koalicija. Naujoji sąjunga paskelbė premjerui Rolandui Paksui ultimatumą: atsistatydinti per 3 valandas. Premjerui atsisakius paklusti Naujoji sąjunga atšaukė iš Vyriausybės savo deleguotus šešis ministrus. Birželio 19 d. prezidentas Valdas Adamkus ministrų atsistatydinimą priėmė, o kitą dieną postą paliko R. Paksas. Premjero pareigas laikinai eiti buvo pavesta ūkio ministrui Eugenijui Gentvilui, jis Vyriausybei vadovavo iki birželio 29 d.
2008 m. Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti Darbo partijos baudžiamąją bylą. Tai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai politinė partija buvo įtarta nusikaltimu.
Įvykiai pasaulyje
1815 m. Brabanto provincijoje piečiau Briuselio, prie Vaterlo miestelio, įvyko Didžiosios Britanijos, Olandijos ir Prūsijos kariuomenių lemiamas mūšis su Napoleono I vadovaujama Prancūzijos kariuomene. Sąjungininkų kariuomenei vadovavo feldmaršalas Arthuras Wellesley Welingtonas. Napoleonas I pralaimėjo, paliko pakrikusią kariuomenę ir išvyko į Paryžių, o birželio 22 d. antrą kartą atsisakė sosto – Prancūzijoje buvo atkurta Burbonų dinastijos valdžia. Prancūzai Vaterlo mūšyje neteko 25 000, sąjungininkai – 21 000 žmonių.
1940 m. buvęs Prancūzijos vyriausybės karo ministro pavaduotojas Charles’is de Gaulle’is iš Londono per radiją pakvietė prancūzus tęsti kovą prieš nacių Vokietiją kartu su Didžiąja Britanija ir tapo Prancūzijoje kilusio Pasipriešinimo judėjimo lyderiu. Tą pačią dieną Londone buvo sukurtas jo vadovaujamas Laisvosios Prancūzijos (vėliau – Kovojančios Prancūzijos) komitetas.
1953 m. karalių Faruką I nuvertę Egipto karininkai paskelbė Egiptą respublika. Reali valdžia šalyje atiteko Gamalio Abdelio Nassero vadovaujamų kariškių grupei, kuri propagavo nacionalistines ir socialistines idėjas.
1979 m. Vienoje pasirašyta antroji Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS derybų dėl strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo sutartis. Formaliai ši sutartis neįsigaliojo (JAV jos neratifikavo), bet abi šalys įsipareigojo sutarties laikytis, jei jos laikysis ir kita pusė. 1986 m. JAV pareiškė, kad nebėra įpareigotos SALT II sutarties, nes SSRS nuolat viršija jos numatytą strateginių raketų limitą.
1983 m. erdvėlaiviu „Challenger“ į kosmosą pakilo pirmoji JAV astronautė Sally Kristen Ride. Tai buvo trečiasis moters skrydis kosmonautikos istorijoje.
Gimė
1845 m. – prancūzų karo gydytojas Alphonse’as Laveranas. Atrado maliarijos sukėlėją, Paryžiuje įkūrė Tropinių ligų laboratoriją. Mirė 1922 m.
1884 m. – Prancūzijos politikas radikalas, valstybės veikėjas Édouard’as Daladier. Siekdamas išvengti Antrojo pasaulinio karo kartu su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Arthuru Neville’iu Chamberlainu pasirašė Miuncheno susitarimą su nacių Vokietija, kuris Vokietijai sudarė palankias sąlygas okupuoti Čekoslovakijai priklausantį Sudetų kraštą. Vokietijai užpuolus Lenkiją E. Daladier vyriausybė paskelbė Vokietijai karą, bet nekariavo – Europoje prasidėjo vadinamasis Keistasis karas.
1929 m. – rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Grigorijus Kanovičius.
1940 m. – aktorius Saulius Sipaitis.
1942 m. – anglų muzikantas, grupės „The Beatles“ narys seras Paulas McCartney.
1949 m. – Lenkijos politikai – prezidentas Lechas Kaczyńskis (žuvo 2010 m.) ir partijos „Teisė ir Teisingumas“ pirmininkas Jarosławas Kaczyńskis.
Mirė
1974 m. – sovietų maršalas Georgijus Žukovas (77 m.). Vienas žymiausių sovietų karo vadų per Antrąjį pasaulinį karą, koordinavo įvairių frontų veiksmus, vadovavo Berlyno užėmimo operacijai, priėmė Vokietijos kapituliacijos aktą. 1953 m. vadovavo Lavrentijaus Berijos suėmimo operacijai, padėjo valdžioje įsitvirtinti Nikitai Chruščiovui, bet vėliau kaip galimas jo konkurentas atšauktas iš visų pareigų.
1991 m. – Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius (79 m.). Atsisakė paklusti sovietų valdžios reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje, nesutiko šventinti į kunigus įtariamus bendradarbiavimu su KGB klierikus. Sovietmečiu buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į Žagarę.
