Įvykiai Lietuvoje
1992 m. Vilniuje vietoj Karininkų kursų įkurta Krašto apsaugos mokykla, kurioje buvo mokoma dviejų specialybių – motorizuotųjų šaulių ir pasienio apsaugos. 1994 m. mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją, 1998 m. jai suteiktas partizanų vado generolo Jono Žemaičio vardas.
2000 m. prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigta Gyventojų registro tarnyba.
2001 m. senojo kelio Vilnius–Kaunas pradžioje Panerių kautynių vietoje pastatytas paminklas 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Ant granitinio kryžiaus lietuvių ir lenkų kalbomis įrėžtas sukilėlių šūkis: „Už mūsų ir jūsų laisvę“.
2002 m. birželio 16–17 d. su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankėsi Kinijos prezidentas Jiang Zeminas.
2009 m. Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ ir Ūkio ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl „Barclays“ informacinių technologijų centro steigimo Lietuvoje. Spalio 5 d. banko atėjimas įteisintas Ūkio ministerijoje.
Įvykiai pasaulyje
1903 m. amerikiečių inžinierius konstruktorius Henry Fordas ir 11 asocijuotųjų investuotojų įkūrė automobilių gamybos bendrovę „Ford Motor Co.“. Bendrovė pirmoji pasaulyje paleido automobilių surinkimo konvejerį, pirmoji pradėjo atlikti automobilių saugumo testus.
1907 m. paleista antroji Rusijos Valstybės dūma. Tai įvyko Rusijos ministrų tarybos pirmininkui Piotrui Stolypinui pareikalavus panaikinti Valstybės dūmos socialdemokratų frakcijos deputatų, kurie, jo teigimu, rengė karinį sąmokslą, teisinę neliečiamybę. Vadinamasis Birželio trečiosios (pagal senąjį kalendorių) perversmas laikomas 1905–1907 m. Rusijos revoliucijos pabaiga. Ši revoliucija labai paveikė Rusijos politinę ir ekonominę raidą, svarbiausias jos padarinys – įsteigus atstovaujamą instituciją Valstybės dūmą susilpnėjo vienvaldystė, Rusijos valstybinė santvarka įgavo konstitucinės monarchijos bruožų.
1953 m. kilo Berlyno darbininkų, protestuojančių prieš išdirbio normų didinimą, susidūrimų su policija. Kitą dieną sukilimas išplito visoje Rytų Vokietijoje, buvo iškelta ir politinių reikalavimų – suvienyti Vokietiją ir išvesti okupacinę SSRS kariuomenę. Oficialiais duomenimis, sukilėlių buvo apie 300 tūkst. (kitais duomenimis – apie 500 tūkst.), demonstracijose dalyvavo apie 1–1,5 mln. žmonių. Birželio 17 d. Berlyno sukilimą numalšino SSRS kariuomenė ir Rytų Vokietijos policija, operacijoje iš viso dalyvavo 16 SSRS divizijų, Berlyne protestus malšino 600 tankų ir 20 tūkst. kariškių. Tai buvo pirmoji vieša antisovietinė protesto akcija Rytų Vokietijoje, per kurią žuvo daugiau kaip 55 žmonės, 1600 buvo teisiami, keli sukilimo dalyviai buvo nuteisti mirties bausme.
1963 m. vienviečiu kosminiu laivu „Vostok 6“ į kosmosą pakilo pirmoji pasaulyje moteris Valentina Tereškova. Orbitoje ji išbuvo tris paras ir 48 kartus apskriejo aplink Žemės rutulį. V.Tereškova yra pirmoji pasaulyje moteris, kuriai suteiktas generolės laipsnis.
Gimė
1819 m. – kunigas, tautosakininkas ir leksikografas Antanas Juška. Užrašė apie 7000 lietuvių liaudies dainų ir apie 2000 melodijų. Mirė 1880 m.
1891 m. – kunigas, Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF) vienas organizatorių ir pirmasis jo pirmininkas Juozas Končius. Mirė 1975 m.
1891 m. – kunigas, JAV išeivijos veikėjas Pranciškus Mykolas Juras. Įsteigė Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA) ir jam vadovavo. Mirė 1980 m.
1908 m. – antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų, vėliau Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vienas organizatorių Adolfas Damušis. Mirė 2003 m.
Mirė
1942 m. – Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta (69 m.). Prisidėjo prie pirmojo lietuvių dienraščio „Vilniaus žinios“ steigimo, jo rūpesčiu Kaišiadoryse pastatyta katedra.
1958 m. įvykdytas mirties nuosprendis Vengrijos valstybės veikėjui Imre Nagy (62 m.). Prasidėjus Vengrijos revoliucijai buvo Ministrų tarybos pirmininkas, iš pradžių siekė SSRS vadovybės leidimo kurti vadinamąjį tautinį socializmo modelį. Vėliau veikiamas radikalių visuomenės nuotaikų paskelbė, kad Vengrija išstoja iš Varšuvos sutarties organizacijos, ir kreipėsi į Jungtines Tautas prašydamas apginti jos neutralumą. 1956 m. SSRS kariuomenei puolant Budapeštą pasislėpė Jugoslavijos ambasadoje, iš kur klasta buvo išviliotas. Slaptame procese 1958 m. birželio 15 d. nuteistas mirti ir pakartas. Laikomas Vengrijos nacionaliniu didvyriu ir kovos su komunizmu simboliu.
2017 m. – Vokietijos politikas, suvienytos Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis (87 m.). Aktyviai siekė Europos integracijos, vadovavo Vakarų ir Rytų Vokietijos suvienijimo politikai.
