Įvykiai Lietuvoje
1384 m. Vytautas Didysis sudarė sutartį su Vokiečių ordinu, kad Vytautui nesusilaukus įpėdinių Ordinas paveldėsiąs jo žemes.
1940 m. Sovietų sąjunga pateikė ultimatumą Lietuvai, kuriuo pareikalavo sudaryti naują Lietuvos vyriausybę ir įsileisti į Lietuvos teritoriją neribotas SSRS karines įgulas. Lietuvos vyriausybės dauguma, kuriai pritarė ir kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas bei buvęs vadas Stasys Raštikis, naktį į birželio 15-ąją ultimatumą priėmė, nepareikšdama jokio oficialaus protesto. Prezidento siūlymui priešintis SSRS kariuomenei dauguma ministrų nepritarė.
1941 m. Lietuvos kariuomenės Pabradės ir Varėnos poligonuose buvo suimta 271 karininkas, 33 puskarininkiai, 15 eilinių ir 4 civiliai tarnautojai lietuviai. Visi suimtieji pateko į sovietinius lagerius, kur dauguma buvo nužudyta arba mirė nuo nepakeliamų sąlygų.
1941 m. prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis. Keturias paras trukusį trėmimą vykdė SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato ir NKVD darbuotojai, milicininkai, jiems talkino vietiniai komunistai ir vadinamieji sovietiniai aktyvistai. Į Komiją, Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, Novosibirsko sritį ir Kazachiją buvo išvežta apie 17 600 žmonių: daug Lietuvos kariuomenės karininkų ir inteligentų, tarp jų – apie 1200 mokytojų, 79 kunigai. Tremtyje atsidūrė 5120 vaikų, daugelis jų nuo bado ir šalčio mirė pirmąją žiemą. 1941 m. gyventojų trėmimai iš dalies lėmė dalies Lietuvos žmonių apsisprendimą 1944 m. trauktis į Vakarus.
1949 m. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) Augsburge išėjusiame leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ paskelbė visų išeivijos lietuvių neoficialią konstituciją – Lietuvių chartą. Ji tapo teisiniu pagrindu kurtis Pasaulio lietuvių bendruomenei, kuri ilgainiui virto pačia įtakingiausia užsienio lietuvių organizacija, vienijančia po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius.
1978 m. pogrindyje įkurta antisovietinė organizacija Lietuvos laisvės lyga. Jos iniciatoriai ir steigėjai buvo pogrindinio leidinio „Laisvės šauklys“ leidybos grupė: Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, Kęstutis Jokubynas, Julius Sasnauskas. Lygos nariu laikytas kiekvienas, kuris kovoja dėl jos tikslų įgyvendinimo. LLL pagrindinis tikslas buvo pogrindyje kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.
1989 m. Sąjūdžio iniciatyva Vilniuje atstatyti 1950 m. sovietų valdžios nurodymu susprogdinti Trys Kryžiai.
1990 m. Vilniuje Katedros aikštėje pirmą kartą paminėta Gedulo ir Vilties diena, pašventinta Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčia.
1992 m. vyko referendumas dėl sovietinės kariuomenės besąlygiško išvedimo iš Lietuvos teritorijos 1992 m. ir Lietuvai padarytos žalos atlyginimo. Jame dalyvavo per 76 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Iš jų 90 proc. balsavo, kad buvusios SSRS kariuomenės išvedimas būtų pradėtas tuoj pat ir užbaigtas 1992 m.
1993 m. Palangos botanikos parke atidengta atstatyta skulptūra „Laiminantis Kristus“. XX a. pradžioje nežinomo autoriaus skulptūrą Palangos parke pastatė grafas Feliksas Tiškevičius. 1952 m. ji buvo nugriauta, sudaužyta ir išvežta perlydyti. Atkurtos skulptūros autorius Stasys Žirgulis.
2001 m. bendrovės „Mažeikių nafta“ ir „Williams Lietuva“ vadovai pasirašė sutartį su Rusijos „Jukos“ bendrovės atstovais dėl ilgalaikio naftos tiekimo.
Įvykiai pasaulyje
1634 m. prie Polianovkos upės Rusijoje Abiejų Tautų Respublikai ir Rusijai sudarius taikos sutartį baigėsi Smolensko karas. Rusija atsisakė pretenzijų į Livoniją, o ATR įsipareigojo išvesti iš Rusijos savo kariuomenę. Vladislovas Vaza atsisakė pretenduoti į Rusijos sostą ir caro titulą. Susitariančiosios pusės pasižadėjo nepadėti viena kitos priešams ir laisvai prekiauti. Po 20 m. Rusija šią sutartį sulaužė.
1919 m. anglų lakūnai Johnas Alcockas ir Arthuras Whittenas Brownas dvimotoriu lėktuvu pakilo iš Niufaundlando salos ir pirmieji be sustojimo perskrido Atlantą nusileisdami Airijoje.
1940 m. Antrajame pasauliniame kare Vokietija be mūšio užėmė Paryžių.
1982 m. Amerikos baltų laisvės lygos iniciatyva JAV prezidentas Ronaldas Reaganas Baltuosiuose rūmuose pasirašė deklaraciją, skelbiančią birželio 14‑ąją Baltų laisvės diena. Deklaracijos pasirašymo ceremonijoje dalyvavo 200 JAV gyvenančių baltų.
1985 m. Liuksemburgo mieste Šengene Belgija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika pasirašė susitarimą pamažu atsisakyti ją pasirašiusių valstybių sausumos, jūros ir oro uostų pasienio kontrolės, kad būtų įgyvendintas Romos sutartyje numatytas laisvas asmenų judėjimas. Sutartis pasirašyta Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio ir Prancūzijos prezidento François Mitterrand’o iniciatyva. Supaprastinus vidaus sienų kirtimo procedūras buvo palikta tik lengvųjų automobilių apžiūra, atsisakyta sistemingai tikrinti krovininius automobilius.
1995 m. Šamilio Basajevo vadovaujami Čečėnijos kovotojai Rusijos Stavropolio krašte įvykdė teroristinę operaciją – Budionovsko mieste paėmę apie 1300 įkaitų įsitvirtino ligoninėje, reikalaudami iš Čečėnijos išvesti Rusijos karius. Po nesėkmingo bandymo išlaisvinti įkaitus ir ilgų derybų birželio 19 d. čečėnams buvo sudarytos sąlygos pasitraukti į Čečėniją. Per šią operaciją žuvo 129 žmonės, 415 buvo sužeista.
Gimė
1736 m. – prancūzų fizikas ir inžinierius Charles‘is Augustinas de Coulomb’as. Sukūrė sukamąsias svarstykles, naudodamasis jomis atrado pagrindinį elektrostatikos dėsnį, dabar vadinamą Kulono dėsniu. Mirė 1806 m.
1811 m. – amerikiečių rašytoja, romano „Dėdės Tomo trobelė“ autorė Harriet Elizabeth Beecher-Stowe. Mirė 1896 m.
1888 m. – valstybės ir visuomenės veikėjas, teisininkas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto signataras Jokūbas Šernas. Mirė 1926 m.
1928 m. – Lotynų Amerikos revoliucinio judėjimo veikėjas Che Guevara. Laikomas Lotynų Amerikos išsilaisvinimo iš kapitalizmo ir socialistinės santvarkos kūrimo bei kovos prieš JAV pasaulinę hegemoniją simboliu. Sušaudytas 1967 m.
1946 m. – JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Mirė
1943 m. – rašytoja ir visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (82 m.). Buvo pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje „Amerika pirtyje“ viena organizatorių, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, buvo Steigiamojo Seimo atstovė, vadovavo pirmajam Lietuvos moterų suvažiavimui.
1974 m. – dailininkas, scenografas Stasys Ušinskas (68 m.). Kaune įkūrė Marionečių teatrą, jam vadovavo. Sukūrė lėles pirmajam profesionaliam lėlių teatro spektakliui, jos buvo panaudotos ir pirmajam garsiniam lietuvių marionečių filmui „Storulio sapnas“.
2001 m. – dailininkas ir scenografas Vytautas Kalinauskas (72 m.). Sukūrė scenovaizdžių maždaug 30 spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose ir 11 kino bei televizijos filmų, tarp jų – filmui „Niekas nenorėjo mirti“.
