Įvykiai Lietuvoje
1382 m. remiamas brolių Jogaila užėmė Vilnių ir susigrąžino didžiojo kunigaikščio valdžią – Kęstutis tuo metu buvo išvykęs malšinti maišto Severianų Naugarde.
1920 m. įsigaliojo antroji Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija.
1926 m. 19 val. Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti nuolatinę radijo programą. Pusmetį kasdien buvo transliuojama 1,5 val. trukmės programa, kurią sudarė laikraščių ir Eltos informacija, orų pranešimai, plokštelių muzika, operų iš Valstybės teatro transliacijos. Po metų programos trukmė jau buvo 3–4 valandos.
1947 m. sovietinis saugumas suėmė arkivyskupą Mečislovą Reinį. Apkaltinus dalyvavimu antisovietinėje nacionalistinėje organizacijoje bei antisovietine agitacija nuteistas 8 metams ir įkalintas Vladimiro kalėjime Rusijoje, kur ir mirė.
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje Restitucijos aktą, numatantį kompensuoti okupacijos metais padarytus nuostolius ir teisiškai sureguliuoti Lietuvos valstybės ir religinių bendrijų santykius.
1994 m. Vladas Vitkauskas įkopė į aukščiausią Šiaurės Amerikos viršukalnę Makinlį, kurios aukštis 6194 metrai.
1995 m. pasirašyta Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutartis. Ji įsigaliojo 1998 m. vasario 1 dieną.
2000 m. birželio 12–14 d. Vilniuje Seimo rūmuose vyko tarptautinis kongresas komunizmo nusikaltimams įvertinti. Kongrese dalyvavo politikų ir žymių kovotojų prieš komunistinius režimus iš 18 pasaulio valstybių, tarp jų kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa, rusų disidentas Sergejus Kovaliovas. Kongreso dalyviai komunistų įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui prilygino per Niurnbergo procesą atskleistiems nacių nusikaltimams ir priėmė rezoliuciją, skelbiančią, kad komunistai nukankino ir nužudė apie 100 mln. žmonių, sugriovė daugelio šalių ūkį. Kongresas įsteigė tarptautinį visuomeninį tribunolą, kuris turėjo politiškai ir teisiškai įvertinti komunizmo doktriną ir komunistinių režimų nusikalstamus veiksmus.
Įvykiai pasaulyje
1848 m. Prahoje, Austrijos kariuomenei apšaudžius gyventojų demonstraciją, prasidėjo sukilimas. Vieno vadovaujančio centro nespėta sudaryti, todėl sukilėlių veiksmai buvo stichiški. Jie reikalavo sudaryti laikinąją nacionalinę vyriausybę ir išvesti iš Prahos Austrijos kariuomenę. Birželio 17 d. austrams Prahą apšaudžius iš artilerijos sukilėliai kapituliavo, Čekijoje buvo įvesta karinė padėtis. Šis sukilimas laikomas Tautų pavasario įvykių Čekijoje kulminacija.
1898 m. sukilę filipiniečiai Kavitės mieste į pietus nuo Manilos paskelbė Filipinų nepriklausomybę nuo Ispanijos. Ši diena oficialiai švenčiama kaip Filipinų nepriklausomybės diena.
1990 m. Rusijos pirmasis liaudies deputatų suvažiavimas priėmė Rusijos suverenumo deklaraciją, kuri skelbė Rusijos konstitucijos ir įstatymų viršenybę sąjunginių įstatymų atžvilgiu. Rusijoje švenčiama valstybinė šventė – Rusijos diena.
1991 m. Rusijos Federacijos prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas.
1991 m. įkurta Latvijos lietuvių bendruomenė, kuri tuo metu turėjo daugiau kaip 2330 narių.
Gimė
1910 m. – rašytoja, Pasaulio tautų teisuolė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė. Mirė 1995 m.
1924 m. – JAV prezidentas George’as Herbertas Walkeris Bushas. Tęsė R. Reagano politiką, Irakui užėmus Kuveitą buvo tarptautinių karinių pajėgų sutelkimo Persijos įlankos rajone ir Kuveito išvadavimo iniciatorius. Mirė 2018 m.
1929 m. – Anne Frank, kuri per Antrąjį pasaulinį karą slapstydamasi nuo nacių Amsterdame olandų kalba rašė dienoraštį, kurį išsaugojo ir išleido jos tėvas. 1945 m. nužudyta nacių.
Mirė
1524 m. – ispanų konkistadoras Diego Velázquezas de Cuéllaras (apie 59 m.). Dalyvavo ekspedicijose į Amerikos žemyną, čia grobė žemes ir kūrė miestus, buvo Kubos valdytojas, įkūrė Havanos miestą.
1912 m. – prancūzų ekonomistas ir politikas, pacifistas, pirmasis Nobelio taikos premijos laureatas Frédéricas Passy (90 m.). Siekdamas užkirsti kelią Prancūzijos ir Prūsijos karui dėl Liuksemburgo įkūrė Tarptautinę nuolatinę taikos lygą.
1926 m. per eismo įvykį žuvo ispanų architektas, vienas žymiausių moderno krypties kūrėjų Antoni Gaudí (73 m.). Žymiausias projektas – nuo 1882 m. tebestatoma Šventosios Šeimos bazilika Barselonoje. Palaidotas šios bazilikose vienoje koplyčių.
1937 m. Maskvoje sušaudytas SSRS karinis veikėjas, pirmojo rango armijos vadas Jeronimas Uborevičius (41 m.). Gegužės pabaigoje buvo suimtas NKVD ir apkaltintas kartu su kitais aukštais SSRS karo vadais dalyvavimu antisovietiniame sąmoksle, nuteistas mirties bausme. 1957 reabilituotas.
1937 m. Maskvoje sušaudytas Sovietų Sąjungos maršalas Michailas Tuchačevskis (44 m.). Rengė SSRS ekonomikos militarizavimo programą, kurioje numatyti pertvarkymai nuteikė prieš jį SSRS karinį elitą. Gegužės mėn. buvo suimtas, priverstas prisipažinti organizavęs sąmokslą, kurio tikslas – šalyje įvesti karinę diktatūrą, siekiant kad SSRS pralaimėtų būsimą karą Vokietijai. M.Tuchačevskio teismo procesu prasidėjo stalininės represijos prieš SSRS karinę vadovybę. 1957 m. reabilituotas.
1999 m. – teisininkas ir politologas Aleksandras Štromas (68 m.).
