Įvykiai Lietuvoje
1991 m. patvirtinta Centrinė privatizavimo komisija, jos pirmininku paskirtas ministro pirmininko pavaduotojas Vytautas Pakalniškis.
2003 m. Europos Parlamentas balsavo už pritarimą pasirašyti su Lietuva stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
Įvykiai pasaulyje
1388 m. nepriklausomybę nuo Habsburgų paskelbę Šveicarijos Glaruso kantono gyventojai Nėfelso mūšyje susirėmė su Habsburgų riterių kariuomene. Jiems į pagalbą atskubėjo kitų šveicarų kantonų pašauktiniai. Riterius bėgti jie privertė versdami ant jų uolų nuolaužas ir mėtydami žemyn akmenis. Habsburgų valdžia kantone nebuvo atkurta.
1438 m. popiežius Eugenijus IV Feraroje atnaujino septynioliktąjį Bažnyčios susirinkimą. Jis prasidėjo 1431 m. Bazelyje, bet dėl Vakarų ir Rytų Bažnyčių nesutarimų netrukus buvo popiežiaus paleistas, o po poros metų atnaujintas. Nesutarimams neišnykus po metų Feraros susirinkimas persikėlė į Florenciją. Oficialiai buvo skelbiama, kad perkeliama dėl maro epidemijos. Tai vienas iš dviejų ilgiausiai (18 metų) trukusių Bažnyčios susirinkimų, dar vadinamas Bazelio-Feraros-Florencijos susirinkimu.
1940 m. Vokietija pradėjo puolamąją II pasaulinio karo operaciją Skandinavijoje. Danijai nepasipriešinus tą pačią dieną išlaipino kariuomenę Norvegijoje. Po trumpų kovų norvegų kariuomenė kapituliavo, birželio pradžioje pasidavė ir paskutiniai jų būriai prie Narviko. Danija ir Norvegija buvo okupuotos.
1948 m. dėl pablogėjusios ekonominės padėties ir konservatorių vyriausybės politikos kilo sukilimas Bogotoje. Sukilimą per savaitę nuslopinus režimas Kolumbijoje dar labiau sugriežtėjo. Per sukilimą buvo sugriautas ir sudegintas Bogotos centras.
1986 m. kalbėdamas Toljatyje Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas pirmą kartą viešai pavartojo terminą „perestroika“.
1989 m. pasitelkus SSRS vidaus reikalų kariuomenę Tbilisyje buvo žiauriai susidorota su gruzinų demonstrantais, reikalaujančiais Gruzijos išstojimo iš SSRS. Apie 10 tūkst. mitingo dalyvių buvo vaikomi nuodingomis dujomis, mušami guminėmis lazdomis ir kapojami desantininkų kastuvėliais. Per vadinamąją Kastuvėlių naktį žuvo 20 žmonių, apie 300 buvo sužeista. 1991 m. balandžio 9-ąją Gruzija paskelbė nepriklausomybę, šią dieną gruzinai mini kaip Nacionalinės vienybės dieną.
Gimė
1821 m. – prancūzų poetas modernistas, pasižymėjęs bohemišku gyvenimu, Charles’is Baudelaire’as. Už poezijos rinkinį „Piktybės gėlės“ teismo buvo nubaustas dėl viešosios moralės įžeidimo. Mirė 1867 m.
1869 m. – kompozitorius Juozas Naujalis. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau pertvarkytą į konservatoriją. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Daina „Lietuva brangi“ tapo neoficialiu Lietuvos himnu. Mirė 1934 m.
1904 m. – sporto veikėjas, Aukštųjų kūno kultūros kursų, vėliau VDU Kūno kultūros katedros vadovas Vytautas Augustaitis. Mirė 1958 m.
1905 m. – JAV politikas Jamesas Williamas Fulbrightas. Jo iniciatyva 1946 m. pradėta tarptautinė keitimosi stipendiatais programa, jiems skiriamos Fulbrighto stipendijos. Mirė 1995 m.
1921 m. – aktorius Bronius Babkauskas. Sukūrė daugiau kaip 30 kino vaidmenų, iš jų žymeni filmuose „Niekas nenorėjo mirti“, „Velnio nuotaka“. Mirė 1975 m.
1922 m. – kunigas, tikinčiųjų ir žmogaus pilietinių teisių gynėjas Kazimieras Vasiliauskas. Beveik 10 metų buvo kalintas lageriuose. Mirė 2001 m.
1930 m. – jūreivis, sovietmečiu pasiprašęs politinio prieglobsčio užsienyje ir už tai sovietų kalintas, Simas Kudirka.
1950 m. – tapytojas monumentalistas Romas Dalinkevičius. Mirė 2001 m.
Mirė
1626 m. – anglų filosofas, naujųjų laikų empirizmo ir eksperimentinio mokslo pradininkas Francis Baconas (65 m.) Anot jo, tik indukcija yra tikrojo pažinimo metodas. Nepripažino M. Koperniko heliocentrinės pasaulio sistemos.
1947 m. – karo lakūnas, partizanų Kęstučio apygardos pirmasis vadas Juozas Kasperavičius (34 m.). Jo siūlymu partizanus imta vadinti laisvės kovotojais. Apsuptas NKVD kareivių susisprogdino bunkeryje.
1959 m. – amerikiečių architektas, organinės architektūros atstovas, padaręs didžiulę įtaką moderniosios architektūros raidai, Frankas Lloydas Wrightas (89 m.). Suprojektavo Guggenheimo muziejų Niujorke. Jo projektuoti 8 statiniai Jungtinėse Valstijose yra paskelbti Pasaulio paveldo paminklu.