Įvykiai Lietuvoje
1919 m. Mažosios Lietuvos Tautinė taryba kreipėsi į Ambasadorių konferenciją su prašymu Mažąją Lietuvą autonomijos teisėmis prijungti prie Lietuvos. Nepavykus to įgyvendinti Tarybos nariai pradėjo derėtis su atskirų Antantės valstybių diplomatais.
1945 m. Viurcburge įvyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) posėdis. Nuspręsta dėl Lietuvos likimo memorandumu kreiptis į vyriausiąjį Sąjungininkų kariuomenės vadą generolą Dwightą Davidą Eisenhowerį. Memorandume VLIK'as įvardijo save Vyriausiąja Lietuvių Tautos politine vadovybe ir vieninteliu bei teisėtu jos politinės valios reiškėju. Nurodė ir pagrindį lietuvių tautos siekį – savarankišką valstybę.
1990 m. sovietų desantininkai Vilniuje bandė užgrobti Spaudos rūmus, to padaryti jiems neleido prie rūmų susirinkę žmonės.
Įvykiai pasaulyje
217 m. sąmokslininkai nužudė imperatorių Karakalą, dar vadintą Marku Aurelijumi Severu Augustu. Jo vardu vadinamos didžiulio pirčių komplekso Romoje liekanos.
1525 m. Krokuvoje sudaryta Lenkijos ir Prūsijos taikos sutartis. Paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis, tapęs Prūsijos kunigaikščiu, prisiekė ištikimybę savo dėdei Žygimantui Senajam. Prūsija išlaikė visišką savivaldą, Lenkijai sutartis garantavo saugų pasienį, o Lietuvos pirkliams buvo suteikta prekybos laisvė Prūsijoje.
1904 m. Didžioji Britanija sudarė sutartį su Prancūzija. Tai tapo Antantės – prieš Trilypę sąjungą (Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Italiją) nukreipto politinio karinio bloko – pradžia. Galutinai blokas susiformavo 1907 m. rugpjūčio 31 prisijungus Rusijai.
1944 m. Perekopo sąsmaukoje, Kymo pusiasalį jungiančioje su žemynu, SSRS kariuomenė pradėjo Krymo operaciją ir gegužės mėnesį iš pusiasalio išstūmė vokiečius. Visą Krymą, išskyrus Sevastopolį, naciai buvo okupavę nuo 1941 m. pabaigos. Iš karto po Krymo užėmimo sovietai visus Krymo totorius, apkaltinę juos bendradarbiavimu su naciais, ištrėmė į Vidurinę Aziją.
1950 m. sudaryta Indijos ir Pakistano sutartis. Delio paktas šiek tiek sumažino abiejų valstybių nesutarimus, atsiradusius buvusią Didžiosios Britanijos koloniją Indiją 1947 m. padalijus į dvi valstybes.
1971 m. Londone įvyko Pirmasis pasaulinis romų kongresas. Jame įteisintas etnonimo „romai“ vartojimas vietoj „čigonai“, romų vėliava, himnas „Gelem, gelem“. Sutarta balandžio 8 ąją minėti Tarptautinę romų dieną.
2005 m. įvyko popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvės.
2006 m. trečiai Baltarusijos prezidento kadencijai inauguruotas Aliaksandras Lukašenka. Pirmą kartą prezidentu buvo išrinktas 1994 m. liepos mėn. Šias pareigas be pertraukos eina iki šiol.
2010 m. Rusijos ir JAV prezidentai pasirašė 10 metų sutartį dėl strateginės ginkluotės mažinimo.
2016 m. Jungtinės Amerikos Valstijos paleido į orbitą Tarptautinės kosminės stoties modulį BEAM.
Gimė
1859 m. – vokiečių filosofas, fenomenologijos pradininkas Edmundas Husserlis. Mirė 1938 m.
1904 m. – anglų ekonomistas, Nobelio premijos laureatas seras Johnas Richardas Hicksas. Išplėtojo ekonominių ciklų teoriją, nurodė ekonominio nestabilumo priežastis. Mirė 1989 m.
1911 m. gimė JAV biochemikas, Nobelio premijos laureatas Melvinas Calvinas. Tėvai buvo kilę iš Lietuvos. Nustatė anglies dioksido cheminių virsmų seką fotosintezės metu, vėliau pavadintą Calvino ciklu. Mirė 1997 m.
1928 m. – broliai architektai Vytautas (mirė 2016 m.) ir Algimantas (mirė 2018 m.) Nasvyčiai. Vilniuje suprojektavo Seimo rūmus, Nacionalinį dramos teatrą.
1938 m. – Ganos diplomatas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, Nobelio premijos laureatas Kofi Annanas. Mirė 2018 m.
1941 m. – savamokslė anglų drabužių dizainerė Vivienne Westwood.
1944 m. – kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Giedrius Kuprevičius.
Mirė
1848 m. – italų kompozitorius, „bel canto“ meistras Gaetano Donizetti (50 m.). Žymiausia opera – „Liučija di Lamermur“.
1973 m. – dailininkas, kubizmo pradininkas Pablo Picasso (91 m.).
1984 m. – rusų fizikas, Nobelio premijos laureatas Piotras Kapica (89 m.).
