Įvykiai Lietuvoje
1863 m. vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių vadu ir Kauno vaivada paskirtas Zigmantas Sierakauskas.
1907 m. Vilniuje įvyko steigiamasis Lietuvių mokslo draugijos susirinkimas, kuriame dalyvavo 44 žmonės. Draugijos pirmininku buvo išrinktas Jonas Basanavičius. Su nedidele pertrauka draugija veikė iki 1940 m.
1989 m. Kauno politechnikos instituto rūmuose įvyko pirmasis Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo tarybos posėdis. Tarybos pirmininku išrinktas akademikas Jurgis Vilemas.
1990 m. Vilniaus Vingio parke vyko mitingas, kuriame dalyvavo apie 300 tūkst. žmonių. Vienas plakatų skelbė: „Pirma geležis sutirps į vašką ir vanduo pavirs uola, negu mes ištartą žodį atšauksime“. Šia Lietuvos kunigaikščio Gedimino laiško Europai citata lietuviai išreiškė savo nuostatą dėl SSRS reikalavimo atšaukti Kovo 11 osios Aktą.
1992 m. Vilniuje parodų centre „Litexpo“ prasidėjo pirmoji tarptautinė paroda „AgroBalt ’92“ – didžiausia specializuota žemės ūkio bei mėsos pramonės paroda, iki tol kada nors organizuota Baltijos šalyse.
2004 m. Oro erdvės kontrolės centre Karmėlavoje Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema įtraukta į NATO oro gynybos sistemą.
Įvykiai pasaulyje
1348 m. įkurtas Prahos Karolio universitetas. Tai vienas seniausių Europos universitetų ir pirmasis universitetas, įsteigtas slavų valstybėje.
1827 m. anglų vaistininkas, sausųjų degtukų išradėjas Johnas Walkeris savo sąskaitų knygoje įrašė, kad pardavė pirmuosius degtukus. Jo pagamintų degtukų galvutė gana lengvai užsidegdavo patrinta į švitrinį popierių ar kitą šiurkštų paviršių, bet degdami jie skleidė labai nemalonų kvapą ir kartais sproginėjo, todėl greitai buvo uždrausti.
1917 m. į I pasaulinį karą Antantės pusėje įsitraukė Panama ir Kuba.
1946 m. SSRS administruojama Karaliaučiaus sritis oficialiai prijungta prie Rusijos.
2017 m. Stokholme uzbekų tautybės islamistas miesto centre su sunkvežimiu įvažiavo į pėsčiųjų zoną ir pražudė 5 žmones. 14 buvo sužeista.
Gimė
1880 m. – socialdemokratų partijos ir komunistų veikėjas Vincas Mickevičius-Kapsukas. Nuo 1921 m. pabaigos gyveno Maskvoje. Mirė 1935 m.
1882 m. – rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. Vienas žymiausių kūrinių – apsakymas „Paskenduolė“. Mirė 1957 m.
1920 m. – indų kompozitorius, sitaro virtuozas, 5 „Grammy“ apdovanojimų laureatas Ravi Shankaras. Mirė 2012 m.
1939 m. – amerikiečių kino režisierius, išgarsėjęs filmų trilogija „Krikštatėvis“, Francis Fordas Coppola.
1940 m. – Estijos politikė, Estijos liaudies fronto viena įkūrėjų ir vadovų Marju Lauristin.
1944 m. – Vokietijos politikas, kancleris, vėliau verslininkas Gerhardas Schröderis. Kritikuotas dėl valstybės tarnyboje užimtos padėties panaudojimo asmeniniams verslo interesams.
Mirė
1614 m. – graikų kilmės ispanų tapytojas El Greco (73 m.).
1935 m. – aktorius ir režisierius, lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjas Juozas Vaičkus (49 m.).
1947 m. – amerikiečių inžinierius ir pramoninkas, automobilių konstruktorius Henry Fordas (83 m.). Savo automobilių gamybos bendrovėje „Ford Motor“ pirmasis įdiegė surinkimo konvejerį.
1973 m. – viena geriausių lietuvių soprano dainininkių Elena Čiudakova (47 m.).
1977 m. – architektas Jonas Kova-Kovalskis (70 m.). Pagal jo projektus suplanuotas Ąžuolyno parkas ir Zoologijos sodas Kaune, Kulautuvos sanatorija.
1985 m. – sklandytojas ir sklandytuvų konstruktorius Bronius Oškinis (71 m.). Nidoje įkūrė sklandymo mokyklą, sukonstravo pirmąjį lietuvišką sklandytuvą. Iš viso sukonstravo 23 sklandytuvų tipus, 4 iš jų gaminti serijomis.
1986 m. – rusų matematikas ir ekonomistas, matematinės ekonomikos kūrėjas, Nobelio premijos laureatas Leonidas Kantorovičius (74 m.).
