Įvykiai Lietuvoje
1388 m. popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą. Tai reiškė visos lietuvių tautos krikštą, nors dauguma gyventojų dar nebuvo pakrikštyti.
1892 m. per Šv.Velykas Rietave įžiebta pirmoji elektros lemputė Lietuvoje.
1958 m. įsteigtas Radijo ir televizijos komiteto estradinis orkestras, vėliau pavadintas Lengvosios muzikos orkestru. Gyvavo iki 2008 m.
Įvykiai pasaulyje
1895 m. Šimonosekio sutartimi baigėsi 1894–1895 m. Japonijos ir Kinijos karas dėl įtakos Korėjoje. Karą pralaimėjusi Kinija oficialiai pripažino Korėjos nepriklausomybę, Japonijos įtaka Korėjos pusiasalyje labai padidėjo, tai buvo vienas pretekstų kilti 1904–1905 m. Japonijos ir Rusijos karui.
1939 m. SSRS vyriausybė pasiūlė Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai sudaryti trišalę sutartį, kurioje būtų numatytos karinės garantijos visoms Vidurio Rytų Europos valstybėms – nuo Rumunijos iki Baltijos šalių. Tą pačią dieną SSRS ambasadorius Vokietijoje informavo jos vyriausybę, kad, nežiūrint ideologinių skirtumų, SSRS nori su Vokietija užmegzti kuo artimesnius ryšius.
1946 m. Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai, spaudžiamoms JAV ir SSRS, išvedus kariuomenę iš Sirijos šalis tapo nepriklausoma. Nuo 1920 m. Didžiosios Sirijos (be Palestinos ir Jordanijos) valdymo mandatą turėjo Prancūzija. Balandžio 17 d. Sirijoje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1961 m. Karibų jūros Kiaulių įlankoje iš Jungtinių Amerikos Valstijų laivų išsilaipino apie 1200 Kubos emigrantų dalinys, ketindamas nuversti Fidelio Castro režimą, bet vietos gyventojai jų neparėmė ir per 3 dienas būrys buvo sunaikintas. Incidentas režimą saloje dar labiau sustiprino.
1989 m. legalizuotas Lenkijos visuomeninis judėjimas „Solidarumas“. Įsikūrė 1980 m. iš streikų komitetų kaip nepriklausoma profsąjunga. Nuo 1981 m. pabaigos, Lenkijoje įvedus karinę padėtį, veikė pogrindyje.
Gimė
1875 m. – gydytojas oftalmologas Petras Avižonis. Jo rūpesčiu 1930 m. Kaune pastatyta Akių klinika, buvo jos vadovas. Lietuvos gydytojų sąjungos steigiamajam suvažiavimui parengė sąjungos įstatus, įkūrė Lietuvos akių gydytojų draugiją, parašė pirmąjį akių ligų vadovėlį lietuvių kalba. Mirė 1939 m.
1894 m. – SSRS veikėjas Nikita Chruščiovas. 1956 m. SSKP XX suvažiavime perskaitęs pranešimą apie Stalino asmenybės kultą ir jo neigiamus padarinius Sovietų Sąjungoje pradėjo vadinamojo atšilimo procesą. Po suvažiavimo imta naikinti lagerius, daugeliui tremtinių leista grįžti į tėvynę. Mirė 1971 m.
1906 m. – teisininkas ir politikas Mečislovas Mackevičius. 1941 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras. 1943 m. griežtai pasipriešino lietuvių SS legiono sudarymui, atsisakė pasirašyti atitinkamą potvarkį, dėl to buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Mirė 2003 m.
1907 m. – kompozitorius ir dirigentas, modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas, Nacionalinės premijos laureatas Jeronimas Kačinskas. Mirė 2005 m.
1910 m. – šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas Vladas Mikėnas. Įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą. Penkis kartus žaidė pasaulio šachmatų olimpiadose. Mirė 1992 m.
Mirė
1790 m. – JAV politikas ir mokslininkas Benjaminas Franklinas (84 m.). Amerikoje įkūrė pirmąją viešą biblioteką, Pensilvanijos universitetą. Buvo vienas JAV konstitucijos autorių.
1940 m. – vienuolė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigėja ir generalinė vyresnioji Marija Kaupaitė (60 m.). 1920 m. Pažaislyje įkūrė kazimieriečių vienuolyną.
2014 m. – Kolumbijos rašytojas, magiškojo realizmo atstovas, Nobelio premijos laureatas Gabrielis García Márquezas (86 m.). Žymiausias romanas – „Šimtas metų vienatvės“.
