Įvykiai Lietuvoje
1362 m. kryžiuočiai sugriovė Kauno pilį. Pilį gynė Kęstučio sūnaus Vaidoto vadovaujama įgula. Antroji mūrinė pilis čia pastatyta prieš 1368 m. ant buvusios vidinės sienos pamatų.
1794 m. Šiauliuose, dalyvaujant atstovams iš Vilniaus ir Kauno, Lietuvos bajorai paskelbė, kad LDK kariuomenė prisideda prie Tado Kosciuškos sukilimo. Sukilėlių vadu Lietuvoje buvo paskelbtas Jokūbas Jasinskis.
1803 m. atkurta Vilniaus universiteto veikla – imperatoriaus Aleksandro I įsaku Vilniaus vyriausioji mokykla reorganizuota į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą. Jis tapo Vilniaus švietimo apygardos centru.
1989 m. Kaune atkurtas katalikiškasis moterų sambūris „Caritas“.
1995 m. Nacionalinės filharmonijos salėje įvyko pirmasis Vakaruose jau gerai žinomos solistės Violetos Urmanavičiūtės koncertas. V. Urmanavičiūtė-Urmana mokėsi J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje fortepijono klasėje, Lietuvos muzikos akademijos fortepijono ir dainavimo klasėse. 1991 m. baigusi mokslus išvyko į Vokietiją.
1996 m. su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi NATO generalinis sekretorius Javieras Solana.
2003 m. Lietuva Atėnuose pasirašė Stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Tokią pačią sutartį pasirašė Estija, Latvija, Čekija, Kipras, Lenkija, Malta, Slovėnija, Slovakija ir Vengrija.
Įvykiai pasaulyje
1922 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė Rapalo sutartį. Šalys atkūrė diplomatinius santykius ir sutarė dėl ekonominio bendradarbiavimo. Sutartis pralaužė tarptautinę Sovietų Rusijos izoliaciją – Vokietija buvo pirmoji ją pripažinusi didelė Vakarų valstybė. Ji taip pat sustiprino Vokietijos pozicijas Europoje po Versalio sutarties.
1925 m. Bulgarijos komunistai surengė išpuolį sostinėje Sofijoje – per gedulingas mišias už išvakarėse jų nužudytą Konstantiną Georgijevą susprogdino pagrindinės miesto šventovės kupolą. Žuvo apie 200 žmonių, tarp jų – daug valstybės veikėjų ir pareigūnų. Buvo kėsintasi į carą Borisą III, tačiau jis į apeigas pavėlavo.
1945 m. prasidėjo Berlyno operacija – viena didžiausių puolamųjų operacijų per paskutinį II pasaulinio karo etapą Europoje. Berlyno operacija baigėsi gegužės 8 d. Vokietijai pasirašius besąlygės kapituliacijos aktą.
1945 m. SSRS kariuomenė užėmė Austrijos sostinę Vieną.
1948 m. įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija. Jai buvo pavesta administruoti Europos šalims Jungtinių Amerikos Valstijų teikiamą finansinę paramą. 1960 m. pertvarkyta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.
1997 m. Rusija pasirašė Europos žmogaus teisių konvencijos šeštąjį protokolą, draudžiantį taikos metu skirti ir vykdyti mirties bausmes. Nuo to laiko Rusijoje mirties bausmės vykdymas sustabdytas, tačiau paties protokolo Rusija dar neratifikavo.
Gimė
1786 m. – anglų jūrininkas ir keliautojas, Arkties tyrėjas Johnas Franklinas. Žuvo 1847 m.
1844 m. – prancūzų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Anatole’is France’as. Mirė 1924 m.
1867 m. – amerikiečių išradėjas, aviacijos pradininkas Wilburas Wrightas. Kartu su broliu Orville’u 1903 m. atliko pirmąjį motorinį skrydį. Mirė 1912 m.
1883 m. – Lietuvos valstybės veikėjas, Tautininkų sąjungos vienas įkūrėjų Augustinas Voldemaras. 1918 m. vadovavo pirmajam Ministrų kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras, kurį laiką – ir krašto apsaugos ministras. Vyriausybės narys buvo ir vėliau. Mirė 1942 m. Vladimiro kalėjime Rusijoje.
1889 m. – amerikiečių aktorius ir režisierius, žymiausias XX a. komedijos kūrėjas seras Charlie Chaplinas. Mirė 1977 m.
1918 m. – verslininkas ir visuomenės veikėjas, Valdovų rūmų paramos fondo vienas steigėjų Juozas Petras Kazickas. Mirė 2014 m.
1927 m. – vokiečių kardinolas Josephas Ratzingeris, 2005 m. išrinktas popiežiumi Benediktu XVI, nuo 2013 m. popiežius emeritas.
Mirė
1828 m. – ispanų tapytojas Francisco José de Goya (82 m.).
1948 m. – kompozitorius Juozas Gruodis (63 m.). Sukūrė vieną pirmųjų lietuviškų baletų „Jūratė ir Kastytis“. 1948 m. sovietų valdžia jo kūrybą pasmerkė už formalizmą.
1998 m. – ekonomistas, Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Antanavičius (60 m.).
