Įvykiai Lietuvoje
1921 m. Kaune įkurtas akcinis komercinis Kredito bankas. Kreditavo daugiausia metalo ir medienos apdirbimo, mašinų, spirito ir aliejaus pramonę bei draudimą. Veikė iki 1940 m. rugpjūčio.
1989 m. Vilniuje įvyko Lietuvių etninės kultūros draugijos steigiamasis suvažiavimas.
1990 m. Kauno sporto halėje įvyko pirmasis tarptautinis country muzikos festivalis „Vieną kartą per Velykas“.
2000 m. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje pirmą kartą vyko Atgailos ir atsiprašymo pamaldos. Lietuvos Katalikų Bažnyčia visos krikščioniškosios visuomenės vardu atsiprašė prieš Dievą už jos klaidas – lietuvių tautos abejingumą žydų naikinimui II pasaulinio karo metais.
Įvykiai pasaulyje
1900 m. Paryžiuje prasidėjo Pasaulinė paroda. Veikė 18 teminių skyrių, juose ekspozicijas turėjo 35 šalys. Europos tautų etnografijos skyriuje veikė Lietuvos stendas. Lietuvių skyrių sudarė pirkia-kambarys: vitrinose buvo išdėstyti sodžiaus meno dirbiniai, audiniai, pakabintas užrašas „Lithuanie“ su Vytimi, buvo eksponuojami seni Lietuvos žemėlapiai ir žemėlapis, kuriame buvo pažymėta, iš kur į Lietuvą gabenama draudžiama lietuvių spauda. Spintose buvo išdėliotos knygos, išleistos iki spaudos draudimo. Paroda vyko iki lapkričio 12 d.
1952 m. Niujorko „Franklin Bank“ išdavė pirmąsias pasaulyje mokėjimo korteles.
2013 m. Bostono maratono metu ties finišo linija islamistai susprogdinos dvi bombas. Žuvo 3, sužeista apie 260 žmonių.
2014 m. prasidėjo Ukrainos dalinių ir prorusiškų separatistų kovos dėl Sloviansko ir Kramatorsko.
2019 m. gaisras nuniokojo svarbiausią Paryžiaus šventovę, žymiausią ankstyvosios gotikos architektūros paminklą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą. Ugnis sunaikino katedros stogą ir smailę, dalį dailės paminklų.
Gimė
1452 m. – italų menininkas ir mokslininkas, žymiausias brandžiojo Renesanso atstovas Leonardo da Vinci. Mirė 1519 m.
1469 m. – sikhizmo pradininkas, pirmasis iš 10 sikhizmo gurų Nanakas. Mirė 1539 m.
1489 m. – žymiausias Osmanų imperijos architektas ir inžinierius Sinanas. Suprojektavo 159 mečetes. Mirė 1588 m.
1684 m. – Rusijos imperatorė, Petro I žmona Jekaterina I. Buvo į Latviją persikėlusio Lietuvos valstiečio duktė. Mirė 1727 m.
1800 m. – anglų jūrininkas, poliarinių sričių tyrinėjas Jamesas Clarkas Rossas. Nustatė Šiaurės magnetinio poliaus vietą. Mirė 1862 m.
1858 m. – šiuolaikinės sociologijos pradininkas Émile’is Durkheimas. Mirė 1917 m.
1909 m. – ateitininkė, antisovietinio pasipriešinimo dalyvė Adelė Dirsytė. Mirė 1955 m. Chabarovsko krašte. 2000 m. įtraukta į Katalikų Bažnyčios kankinių sąrašą, pradėta jos beatifikacijos byla.
1912 m. – Šiaurės Korėjos komunistų vadovas Kim Il-Sungas. Šalyje įvedė komunistinį režimą ir įtvirtino savo asmenybės kultą. Jo valdymo metais Šiaurės Korėja tarptautiniu mastu tapo izoliuota. Mirė 1994 m., savo įpėdiniu paskyręs sūnų.
1921 m. – kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje Algimantas Jonas Marcinkevičius. 1987 m. vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai. Mirė 2014 m.
1929 m. – Dzūkijos partizanų vienas vadų Bernardas Navickas. Žuvo 1949 m.
1949 m. – rusų popdainininkė Ala Pugačiova.
Mirė
1446 m. – italų architektas ir skulptorius Filippo Brunelleschi (69 m.). Suprojektavo svarbiausią Florencijos bažnyčią – Švč.Mergelės Marijos Gėlių katedrą.
1764 m. – Prancūzijos karaliaus Liudviko XV favoritė Jeanne Antoinette de Pompadour, labiau žinoma kaip Madam Pompadour (42 m.). Darė didelę įtaką karaliui ir visai jo politikai, faktiškai ji skirdavo ir atleisdavo ministrus. 1765 m. – vienas žymiausių rusų mokslininkų Michailas Lomonosovas (53 m.). Laikomas mokslininku universalu, rusų kalbos reformatoriumi.
1865 m. – JAV valstybės veikėjas, vienas žymiausių prezidentų Abrahamas Lincolnas (56 m.). Griežtai pasisakė prieš vergiją. Balandžio 14 d., praėjus 5 dienoms po Pietinių valstijų kapituliacijos JAV pilietiniame kare, fanatiškas Konfederacijos šalininkas aktorius Johnas Wilkesas Boothas Vašingtono teatre šovė į A.Lincolną ir mirtinai jį sužeidė.
1980 m. – prancūzų rašytojas, ateistinio egzistencializmo atstovas Jeanas Paulis Sartre’as (74 m.). Atsisakė 1964 m. jam skirtos Nobelio premijos, norėdamas likti visiškai laisvas ir neįsipareigojęs.
1989 m. – Kinijos politikas Hu Jaobangas (73 m.). Po jo mirties Pekino studentų mitingas Tiananmeno aikštėje davė pradžią dideliems neramumams Kinijoje.
1990 m. – švedų kilmės amerikiečių aktorė Greta Garbo (84 m.).
2003 m. – sovietinis veikėjas, 30 m. vadovavęs Lietuvos radijui ir televizijai, Jonas Januitis (77 m.).
