Įvykiai Lietuvoje
1920 m. balandžio 14–15 d. vyko Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji Lietuvoje visuotiniai, slapto balsavimo, tiesioginiai rinkimai. Juose balsavo 90 proc. rinkėjų. Pagal proporcinę sistemą buvo išrinkta 112 atstovų: 59 jų priklausė krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokui, 13 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 10 mandatų gavo tautinės mažumos (žydai – 6, lenkai – 3, vokiečiai – 1), 1 – nepriklausomas atstovas.
Įvykiai pasaulyje
1471 m. prie Barneto miestelio netoli Londono per Baltosios ir Raudonosios rožių karus įvyko karaliaus Eduardo IV šalininkų Jorkų ir Lankasterių šalininkų mūšis dėl Anglijos sosto. Dėl tiršto rūko lankasterininkai per klaidą užpuolė savo ariergardą ir pralaimėjo. Eduardas IV įsitvirtino Anglijos soste.
1660 m. į Anglijos sostą pakviestas princas Karolis Stiuartas Bredos deklaracijoje paskelbė amnestiją visiems savo politiniams priešininkams ir pažadėjo sąžinės laisvę bei privačios nuosavybės neliečiamumą. Tai užtikrino jam Parlamento paramą tampant karaliumi Karoliu II.
1912 m. susidūręs su ledkalniu Atlanto vandenyne, į pietryčius nuo Niufaundlando salos, per pirmąją savo kelionę nuskendo didžiausias tuo metu laivas „Titanikas“. Laive buvo 891 įgulos narys ir 1316 keleivių. Manoma, kad nuskendo apie 1500 žmonių. Laivu plaukė ir žuvo kunigas Juozas Montvila (gimęs 1885 m.). Spėjama, kad „Titanike“ iš viso buvo 3 lietuviai.
1935 m. Italijos Pjemonto srities Strezos mieste įvyko Didžiosios Britanijos ir Italijos ministrų pirmininkų Jameso Ramsay MacDonaldo ir Benito Mussolini bei Prancūzijos užsienio reikalų ministro Pierre’o Lavalio susitikimas. Jis buvo suorganizuotas Vokietijai paskelbus, kad nebeketina laikytis Versalio taikos sąlygų. Visi Strezos konferencijos dalyviai pasmerkė Vokietijos planus ir patvirtino Vokietijos agresijos atveju jai numatytas sankcijas. Dar tais pačiais metais vadinamasis Strezos frontas iširo.
Gimė
1629 m. – olandų matematikas ir astronomas Christiaanas Huygensas. Sukonstravo pirmąjį svyruoklinį laikrodį su pasvaru, įrodė, kad vanduo užšaldamas plečiasi. Pirmasis priėjo prie išvados, kad Žemė ties ašigaliais yra paplokščia. Paties sukonstruotu teleskopu atrado Saturno palydovą Titaną, ištyrė Saturno žiedų formą. Mirė 1695 m.
1862 m. – Rusijos valstybės veikėjas Piotras Stolypinas. Siekė sumoderninti Rusiją, iš jo parengtų reformų svarbiausia buvo žemės reforma. Vasaromis gyveno Kalnaberžės dvare, manoma, Lietuvoje susipažino su vienkiemių ūkio sistema, kurią vėliau bandė įdiegti visoje Rusijos imperijoje. Mirė 1911 m.
1889 m. – anglų istorikas ir sociologas Arnoldas Toynbee. Teigė, kad civilizacijos žlunga ne dėl gamtinių kataklizmų ar ekonominių sunkumų, bet dėl negebėjimo priimti moralinius ir religinius iššūkius. Mirė 1975 m.
1904 m. – lietuvių bajorų kilmės anglų aktorius, vienas žymiausių tragikų seras Johnas Gielgudas. Mirė 2000 m.
1909 m. – rašytojas Juozas Baltušis. Mirė 1991 m.
1917 m. – Aukštaitijos partizanų vienas vadų Antanas Slučka. Įkūrė partizanų Algimanto apygardą, jai vadovavo, šios apygardos štabe vykdavo Aukštaitijos partizanų vadų pasitarimai. Žuvo 1949 m.
1930 m. – vienas žymiausių lietuvių kino režisierių Vytautas Žalakevičius. Garsiausias filmas – „Niekas nenorėjo mirti“. Mirė 1996 m.
Mirė
1682 m. – vienas įtakingiausių LDK didikų Mykolas Kazimieras Pacas (58 m.). Vilniuje pastatydino Šv.Petro ir Povilo bažnyčią, joje ir palaidotas.
1759 m. – vokiečių kompozitorius Georgas Friedrichas Händelis (74 m.).
1917 m. – esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas (57 m.).
1978 m. – mokslinės archeologijos pradininkas Lietuvoje Jonas Puzinas (72 m.). Išugdė pirmuosius profesionalius lietuvių archeologus. Vadovavo 27 ekspedicijoms, kurias rengė Vytauto Didžiojo karo muziejus.
1997 m. – skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, Gedimino paminklo Vilniuje autorius Vytautas Kašuba (81 m.).
2004 m. – dailininkas Kazimieras Žoromskis (91 m.).
