Įvykiai Lietuvoje
1922 m. Lietuvos universiteto Teologijos fakultetas pertvarkytas į Teologijos ir filosofijos fakultetą, Socialinių mokslų – į Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetus.
1927 m. prezidentas Antanas Smetona paleido III Seimą. Pagal 1928 m. Konstituciją Seimas nebuvo svarbiausia valdžios institucija ir iki 1936 m. nebuvo renkamas.
1977 m. prasidėjusi lijundra tęsėsi daugiau nė dvi paras – 51 valandą – ilgiausiai per visą meteorologinių stebėjimų Lietuvoje istoriją.
1991 m. patvirtinti naujo pavyzdžio aukštojo mokslo baigimo diplomai. Nuo šiol įrašai juose bus tik lietuvių kalba. Lietuviško diplomo projektą sukūrė Vilniaus dailės akademijos dėstytojas grafikas Raimondas Miknevičius.
2001 m. Seimas priėmė azartinius žaidimus legalizuojantį įstatymą.
Įvykiai pasaulyje
1204 m. per IV kryžiaus žygį kryžininkai užėmė ir nuniokojo Bizantijos sostinę Konstantinopolį. Tai labai diskreditavo kryžiaus karų idėją ir dar labiau padidino Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių nesutarimus.
1861 m. prasidėjo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinis karas tarp pietinių ir šiaurinių valstijų. Jis kilo Valstijų prezidentu išrinkus respublikoną Abraomą Lincolną ir Pietų valstijoms (jų buvo 11 iš 34) išstojus iš JAV. Pietūs sudarė Amerikos konfederacijos valstijas ir pradėjo karą, kuris tęsėsi iki 1865 m. birželio. Jį laimėjo JAV vienybę siekiančios išsaugoti šiaurinės valstijos. Kare žuvo daugiau kaip 670 000 amerikiečių.
1917 m. Sankt Peterburge išėjo pirmasis lietuvių bolševikų dienraščio „Tiesa“ numeris. Ėjo iki 1994 m.
1955 m. oficialiai paskelbta apie amerikiečių mokslininko Jonaso Edwardo Salko sėkmingus poliomielito vakcinos bandymų rezultatus. Pradėjus visuotinę vakcinaciją sergamumas šia liga Valstijose sumažėjo iki minimumo.
1961 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje Sovietų Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas erdvėlaiviu „Vostok 1“ vieną kartą apskriejo Žemę ir sėkmingai nusileido.
1981 m. Jungtinės Amerikos Valstijos paleido pirmąjį kosminės transporto sistemos „Space Shuttle“ daugkartinio naudojimo erdvėlaivį „Columbia“ su astronautais.
Gimė
1838 m. – kunigas, 1863–1864 m. sukilimo vienas vadų Stanislovas Išora. Buvo pirmasis sukilimo dalyvis, 1863 m. birželio 3 d. viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Palaikai, manoma, buvo užkasti ant Gedimino kalno, bet iki šiol nerasti.
1839 m. – rusų keliautojas ir geografas Nikolajus Prževalskis. Surengė 5 ekspedicijas į Vidurinę ir Pietų Aziją, Mongolijoje aptiko ir aprašė laukinį arklį, kuris buvo pavadintas Prževalskio arkliu. Mirė 1888 m.
1923 m. – Žemaitijos partizanų vienas vadų Kazys Andruška. Žuvo 1950 m.
1932 m. – amerikiečių istorikas Alfredas Erichas Sennas. Parašė Lietuvos istorijos veikalų. Mirė 2016 m.
1933 m. – ispanų dainininkė Montserrat Caballe. Mirė 2018 m.
1940 m. – architektas Gediminas Baravykas. Suprojektavo Vilniaus santuokų rūmus. Mirė 1995 m.
Mirė
1555 m. – Kastilijos ir Aragono karalienė Joana (75 m.). 1506 m. netikėtai mirus vyrui Pilypui I Gražiajam paniro į liūdesį ir atsisakė pasitraukti nuo jo balzamuoto kūno, todėl istorijoje žinoma Joanos Pamišėlės vardu. Nominali karalienė liko iki mirties, šalį valdė regentai.
1938 m. – rusų dainininkas Fiodoras Šaliapinas (65 m.). Pirmasis 1918 m. gavo Sovietų Rusijos liaudies artisto vardą, 1927 m. sovietų valdžia jį atėmė, po mirties – grąžino.
1945 m. – JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas (63 m.), prieš metus Valstijų prezidentu perrinktas ketvirtą kartą. Buvo stiprios prezidento valdžios ir aktyvios JAV užsienio politikos šalininkas. 1921 m. susirgęs poliomielitu buvo iš dalies paralyžiuotas.
