Įvykiai Lietuvoje
1993 m. „Tele 3“ televizija parodė pirmąją laidą. 1992 m. gegužės 7 d. įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Tele 3“ tapo pirmąja komercine televizija Lietuvoje.
2006 m. dėl Seimo kanceliarijos privilegijų skandalo iš Seimo pirmininko pareigų atleistas Artūras Paulauskas. Seimo vadovo pareigas tris dienas ėjo Vydas Gedvilas.
Įvykiai pasaulyje
1242 m. ant užšalusio Peipaus ežero Rytų Estijoje įvyko Livonijos ordino ir Naugardo respublikos kariuomenių Ledo mūšis, dar vadinamas Čiudo mūšiu. Rusų pergalė keliolikai metų sutabdė Ordino žygius į Rusiją.
1713 m. Utrechte Prancūzija, Didžioji Britanija, Olandija, Portugalija, Prūsija ir Savoja pasirašė pirmąją taikos sutartį Ispanijos įpėdinystės kare. Liepos mėn. čia sutartį sudarė ir Ispanija su Didžiąja Britanija bei Savoja. Šios sutartys sustiprino Didžiosios Britanijos padėtį Europoje.
1764 m. Sankt Peterburge Rusija ir Prūsija pasirašė sutartį, kurios slaptais straipsniais įsipareigojo derinti šalių politiką Abiejų Tautų Respublikos atžvilgiu ir paremti Stanislovo Augusto Poniatovskio kandidatūrą į Respublikos sostą. Kartu su kitomis anksčiau šalių sudarytomis sutartimis tai davė pradžią Prūsijos ir Rusijos sąjungai, kurios galutinis rezultatas buvo Abiejų Tautų Respublikos padalijimai.
1814 m. Fontenblo pilyje, pagrindinėje Napoleono I rezidencijoje, Austrija, Prūsija ir Rusija privertė Napoleoną I atsisakyti sosto sūnaus naudai. Šiuo susitarimu Napoleonas, jam iki gyvos galvos palikus imperatoriaus titulą, buvo ištremtas į Elbos salą. Saloje jis turėjo visą valdžią, jam tarnaujančių kareivių ir laivų.
1931 m. baigtas statyti „Empire State Building“ dangoraižis Niujorke. Oficialiai atidarytas gegužės 1 ąją. 381 m pastatas daugiau nei 40 metų buvo aukščiausias pasaulyje. 1972 m. jį nukonkuravo 417 m aukščio Pasaulio prekybos centro dvyniai.
1932 m. Čikagoje transliacijas pradėjo JAV lietuvių „Margučio“ radijo stotis. Ją įkūrė Antanas Vanagaitis. Nuo 1952 m. stoties sporto žinių laidą rengė Valdas Adamkus. 1995 m. dėl finansų krizės „Margučio“ veiklai nutrūkus, V. Adamkus ėmėsi jos atgaivinimo. 2011 m. „Margutis“ baigė gyvavimą.
1945 m. Vakarų fronte Sąjungininkų kariuomenė pasiekė Elbę.
2012 m. Indijos vandenyne prie Sumatros salos įvyko 8,6 balo žemės drebėjimas.
Gimė
146 m. – Romos imperatorius, Severų dinastijos pradininkas Septimijus Severas. Rėmėsi kariuomene, sėkmingai kariavo, globojo imperijos provincijas. Mirė 211 m.
1755 m. – anglų chirurgas, geologas ir politikas Jamesas Parkinsonas. Aprašė podagrą, peritonitą, stebėdamas praeivius pasivaikščiojimų metu susistemino ir 1817 m. aprašė simptomų kompleksą, kuris po 40 metų buvo pavadintas Parkinsono liga. Mirė 1824 m.
1879 m. – psichologinės novelės pradininkas lietuvių literatūroje Jonas Biliūnas. Mirė 1907 m.
1888 m. – valstybės ir visuomenės veikėjas Eliziejus Draugelis. Įkūrė ateitininkų organizaciją. Mirė 1981 m.
1893 m. – JAV valstybės veikėjas, vienas NATO organizatorių ir Šaltojo karo laikotarpio JAV užsienio politikos doktrinos kūrėjų Deanas Gooderhamas Achesonas. Mirė 1971 m.
1920 m. – austrų rašytoja Marlen Haushofer. Žymiausiame romane „Siena“ vaizduojama, kas padeda išlikti žmogui po apokalipsės ir kaip jis pasikeičia. Mirė 1970 m.
1925 m. – gydytoja publicistė Filomena Taunytė. Mirė 2013 m.
Mirė
1079 m. per mišias buvo nužudytas Krokuvos vyskupas Stanisławas Ze Szczepanowa (48 m.). Pavaldiniams atsisakius tai padarė pats karalius Boleslovas II Drąsusis. 1253 m. Stanislovas paskelbtas šventuoju, laikomas Vilniaus arkikatedros vienu globėjų.
1514 m. – italų architektas ir dailininkas Donato Bramante (70 m.). Suprojektavo centriškųjų pastatų Milane ir Romoje. Jo kūryba padarė didelę įtaką visos Vakarų Europos architektūrai.
1876 m. – žemaičių veikėjas Kajetonas Nezabitauskis-Zabitis (75 m.). Išleido modernų lietuvių kalbos vadovėlį, kuriam parengė priedą – pirmąją lietuviškų knygų bibliografiją.
1959 m. – skulptorius Bronius Pundzius (51 m.). Ant Puntuko akmens iškalė S. Dariaus ir S. Girėno bareljefinius portretus.
