Įvykiai Lietuvoje
1557 m. paskelbtas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto valakų reformos įstatymas.
1579 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras paskelbė privilegiją, kuria nuo 1570 m. veikianti Vilniaus jėzuitų kolegija pertvarkyta į universitetą. Tai yra seniausia ir didžiausia Lietuvos aukštoji mokykla.
1775 m. Edukacinė komisija vyskupo Ignoto Masalskio siūlymu Vilniuje įsteigė pirmąją Lietuvoje mokytojų seminariją. Ji parapinėms mokykloms rengė mokytojus pasauliečius.
1927 m. įsigaliojo Radijo tarifo įstatymas. Jis nustatė skirtingus kaime ir mieste bei pagal imtuvo tipą mėnesinius radijo abonentinio mokesčio dydžius. Sumokėti reikėjo už 3 mėnesius į priekį.
1932 m. Kaune veiklą pradėjo Aukštoji karo mokykla. Iki 1940 m. spalio mėn. rengė vyresniuosius vadus ir štabo karininkus. Nuo 1938 m. vadinta Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla.
1933 m. Lietuvoje formaliai panaikinta karo cenzūra, bet spaudą ir toliau prižiūrėjo karo komendantai. Cenzūra buvo įvesta 1919 m. Ypatingaisiais valstybės apsaugos įstatais. Karo komendantai turėjo teisę stabdyti laikraščių leidimą ir bausti jų leidėjus.
1989 m. Jono Basanavičiaus tėviškėje Vilkaviškio rajone Ožkabaliuose pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.
1999 m. Santariškių ligoninės Širdies chirurgijos klinikoje pirmą kartą Lietuvoje atlikta operacija, per kurią vyrui prijungta dirbtinė širdis. Operacijai vadovavo Širdies chirurgijos klinikos vadovas akademikas Vytautas Sirvydis.
2001 m. Grūto kaime netoli Druskininkų atidarytas sovietinių skulptūrų ir kitų sovietmečio dailės kūrinių bei sovietinės atributikos muziejus.
2002 m. Užupyje Užupio, Malūnų ir Paupio gatvių sankryžoje atidengta visa serginčio angelo skulptūra. XVI a. šioje vietoje stovėjo nedidelė unitų bažnyčia, XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje – Išganytojo koplytėlė.
2002 m. įsigaliojo privalomasis transporto priemonių draudimas, pagal kurį transporto priemonių savininkai arba valdytojai turi apdrausti savo civilinę atsakomybę.
2008 m. Lietuvos kariuomenėje įteisintos Specialiųjų operacijų pajėgos.
2008 m. balandžio 1-osios išvakarėse atsistatydinus Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui naujuoju Seimo vadovu tapo pirmasis jo pavaduotojas Česlovas Juršėnas. V.Muntianas atsistatydino žiniasklaidai paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba.
Įvykiai pasaulyje
1570 m. Lenkijos mieste Sandomiere Abiejų Tautų Respublikos protestantų generaliniame sinode Respublikos reformatai, liuteronai ir čekų broliai sutarė, kad kiekvienas išpažindamas savo tikėjimą gerbs bei toleruos ir kito. Sandomiero susitarimas laikomas seniausiu Europoje ekumeniniu dokumentu.
1945 m. amerikiečių kariuomenė išsilaipino Okinavos saloje. Pralaimėjimo II pasauliniame kare akivaizdoje Japonijos ministras pirmininkas dar mėgino prašyti Sovietų sąjungos tarpininkauti dėl geresnių taikos sąlygų, bet ši jau buvo Sąjungininkams įsipareigojusi pradėti karo veiksmus prieš Japoniją.
1960 m. JAV paleido pirmąjį meteorologinį dirbtinį Žemės palydovą.
1979 m. referendume Irano gyventojai pritarė Irano Islamo Respublikos įkūrimui.
Gimė
1578 m. – anglų medikas ir fiziologas, pirmasis aprašęs kraujotaką ir širdies veiklą, Williamas Harvey. Mirė 1657 m.
1815 m. – Prūsijos ir Vokietijos valstybės veikėjas, pirmasis Vokietijos kancleris Otto von Bismarckas. Nuosekliai vykdė Vokietijos suvienijimo „geležimi ir krauju“ politiką. Mirė 1898 m.
1845 m. – Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas Hugo Scheu (Šojus). Mirė 1937 m.
1906 m. – rusų aviakonstruktorius Aleksandras Jakovlevas. Jam vadovaujant sukurta daugiau kaip 70 įvairios paskirties lėktuvų ir sraigtasparnių. Mirė 1989 m.
1908 m. – JAV psichologas, sukūręs poreikių hierarchijos piramidę, Abrahamas Haroldas Maslow. Mirė 1970 m.
1929 m. – čekų rašytojas Milanas Kundera.
1936 m. – poetas, Nacionalinės premijos laureatas Marcelijus Martinaitis. Mirė 2013 m.
Mirė
1431 m. – Portugalijos karvedys Nuno Álvaresas Pereira (70 m.). Laimėjęs kovas su Kastilijos kariuomene užtikrino Portugalijai nepriklausomybę. 2009 m. paskelbtas šventuoju.
1548 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis (81 m.). Labai padidino Ponų Tarybos vaidmenį valstybės valdyme, rėmė humanizmo ir Renesanso idėjų bei meno sklaidą Lietuvoje. Pasižymėjo teisingumu, dora, buvo gerbiamas valdinių. Jam didelę įtaką darė antroji žmona Bona Sforza.
1922 m. – paskutinis Austrijos-Vengrijos imperatorius Karolis I (34 m.). 2004 m. paskelbtas šventuoju.
1992 m. – etnomuzikologė Jadvyga Čiurlionytė (93 m.).
1992 m. – kompozitorius ir karilionininkas Viktoras Kuprevičius (91 m.).
