Filharmonijos publikai – fortepijono ir perkusijos magija

Pianistų – Niujorke gyvenančio Gabrieliaus Aleknos ir Vokietijoje įsikūrusios Onutės Gražinytės – susitikimas žadėjo retą ir neįprastą programą, supintą iš šedevrų, skirtų atlikti dviem fortepijonams. Lūkesčiai pateisinti su kaupu – pilnutėlė Nacionalinės filharmonijos salė atlikėjus apdovanojo ovacijomis. Žymiausio XX a. prancūzų kompozitoriaus Olivier Messiaeno „Amen vizijos“ išreiškia įvairius ir gilius žodžio „amen“ turtus. Greta šio gilaus dvasinio išgyvenimo padiktuoto kūrinio (kurio dalys tarsi įrėmina pirmą koncerto pusę) skambėjo itin retai atliekama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ versija dviem fortepijonams, kurią sukūrė legendinis dirigentas Jonas Aleksa. Į programą įpintas ir XX a. lietuvių išeivių kompozitorius bei pianistas Vytautas Bacevičius, jo kūryba yra kertinė G. Aleknos sceninės ir mokslinės veiklos ašis. „Tokie septintojo dešimtmečio Bacevičiaus šedevrai kaip 4-asis koncertas fortepijonui su orkestru ar „Septintasis žodis“ dviem fortepijonams, mano nuomone, lengvai gali lygiuotis su geriausia pasaulio muzika“, – sakė atlikėjas, šiuo metu įrašantis jau trečią Bacevičiaus kūrinių fortepijonui tomą. Prie fortepijoninio dueto prisijungus žinomiems perkusininkams Pavelui Giunteriui ir Guntarui Freibergui, skambėjo įžymioji Bélos Bartóko Sonata dviem fortepijonams ir perkusijai. Tai vienas įdomiausių ir išraiškingiausių Bartóko kūrinių, jį parašyti įkvėpė muzikavimas ir koncertavimas kartu su žmona pianiste Ditta Pasztory, taip pat noras į fortepijoną pažvelgti kitaip – kaip į perkusinį instrumentą.