Architektų idėja – Užvingio salos tiltas su išsišakojančiais takais bei panoraminėmis terasomis upės centre.
Dešiniajame krante kuriamą naują žalią viešąją erdvę siūloma funkciškai aktyvinti, palaipsniui ją paverčiant aktyviai naudojama sostinės Lazdynų bendruomenės rekreacine erdve.
Erdvinio scenarijaus kulminacija – sėdimoji tilto terasa su žaliais intarpais, iš barjero tilto pradžioje tolygiai virstanti ergonomiška zona prisėsti ar prigulti.
Architektė O. Lozuraitytė portalui lrytas.lt pasakojo, jog kraštovaizdis „KILD architektų“ projektuose – dažnai lydinti tema. Architektų komanda tiesiogiai ir netiesiogiai siekia išsianalizuoti ir įsivertinti supančių kraštovaizdžių atskaitos taškus ir situacijas. Vilniaus kraštovaizdį jie buvo nuosekliau pasityrinėję Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje rengdami parodą „Formuojant peizažą“.
P. Išora komentavo, jog Užvingio salos tilto projektavimo metu atrado, kad ta teritorija ypatinga savo geomorfologine sandara.
Vingio parkas charakteringas savo terasomis ir paupio dariniais, kurie buvo suformuoti atsitraukiančio ledyno. Vingio parkas, Karoliniškių geomorfologinis draustinis paskatino atradus salą ir įsivertinus esamą raguvą ties vandenviete, į projektą pasižiūrėtki šiek tiek kitaip nei siūlė organizatoriai.
Vilniuje architektai fokusavosi į per ilgą laiką susiklosčiusias gamtines sąlygas bei prikėlė išnykusį Neries upės geomorfologinį darinį – Užvingio salos vaizdinį. Neryje nėra daug salų, o tai vienas charakteringesnių upės morfologinių darinių.
Kai aštuntajame dešimtmetyje pastatė užtvanką Baltarusijoje, Neries lygis labai pažemėjo ir pasirodė dar dvi kaimyninės salos Žvėryne, tačiau Neris yra gana skurdi salų, tad įsivardintos salos Vingio parke yra reikšmingos miestui.
