Įvykiai Lietuvoje
1387 m. Jogaila savo privilegija LDK sostinei Vilniui suteikė savivaldos – Magdeburgo – teisę. Tai seniausia ir viduramžiais labiausiai paplitusi miestiečių savivaldos teisė, susiformavusi XII–XIII amžiuje. Iš Lietuvos miestų ją pirmasis gavo Vilnius.
1507 m. istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta Tauragė.
1883 m. pradėtas leisti pirmasis lietuvių mėnraštis „Aušra“. Vadintas laikraščiu, turėjo pasirodyti kiekvieno mėnesio 20 dieną.
1989 m. sovietmečiu Kapsuku vadintai Suvalkijos sostinei grąžintas Marijampolės vardas.
1990 m. paskelbtas SSRS prezidento įsakas Lietuvos gyventojams per 7 dienas atiduoti visus medžioklinius šautuvus ir kitus ginklus.
1990 m. 116 JAV kongresmenų pasirašė laišką JAV prezidentui George‘ui Bushui, ragindami jį atnaujinti Lietuvos valstybės pripažinimą.
Įvykiai pasaulyje
1804 m. Prancūzijoje priimtas Napoleono civilinis kodeksas. Jame įtvirtintos asmens laisvės, formalios piliečių lygybės, privačios nuosavybės neliečiamumo ir sutarčių laisvės principai. Vėliau jį kaip pavyzdį perėmė daugelis Europos šalių. Galiojo ir Užnemunėje.
1871 m. Vokietijos kancleris Otto von Bismarckas atidarė pirmąjį Reichstago posėdį.
1935 m. Persiją oficialiai imta vadinti Iranu.
1960 m. Pietų Afrikos Respublikos mieste Šarpvilyje sušaudyta taiki juodaodžių minia. Policija nušovė 69 žmones, dalyvavusius protesto akcijoje prieš apartheido režimą. Tai paskatino Afrikos nacionalinį kongresą pradėti ginkluotą kovą prieš baltųjų vyriausybę. Jungtinių Tautų iniciatyva nuo 1966 m. kovo 21-oji pažymima kaip kovos su apartheidu, arba rasinės diskriminacijos panaikinimo, diena. Pietų Afrikoje minima kaip Žmogaus teisių diena.
1980 m. protestuodamas dėl Sovietų Sąjungos invazijos į Afganistaną JAV prezidentas Jimmy’s Carteris paskelbė Maskvos olimpinių žaidynių boikotą.
1983 m. Strasbūre pasirašyta Europos Tarybos konvencija dėl nuteistų asmenų perdavimo.
1990 m. paskelbta Namibijos nepriklausomybė. Šioje Pietų Afrikos Respublikos aneksuotoje teritorijoje gyvenančios bušmėnų, hotentotų ir bantų gentys nuo 1966 m. vedė ginkluotą kovą dėl nepriklausomybės. Teritorija tuo metu buvo vadinama Pietvakarių Afrikos vardu.
Gimė:
1547 m. – pirmosios spausdintos LDK istorijos autorius Motiejus Strijkovskis. Lietuvos kunigaikščius kildino iš romėnų patricijų. Mirė apie 1593 m.
1768 m. – prancūzų matematikas Josephas Fourier. Labiausiai žinomas dėl jo vardu pavadintos Fourier eilutės. Mirė 1830 m.
1806 m. – indėnų kilmės Meksikos prezidentas, nacionalinis didvyris Benito Pablo Juárezas García. Mirė 1872 m.
1839 m. – rusų kompozitorius Modestas Musorgskis. Mirė 1881 m.
1925 m. – baleto artistas Henrikas Kunavičius. Mirė 2012 m.
1927 m. – Vokietijos politikas, vienas Vokietijos suvienijimo iniciatorių Hansas Dietrichas Genscheris. Mirė 2016 m.
1929 m. – disidentas, Vytautas Skuodis. Pogrindyje leido ir redagavo žurnalą „Perspektyvos“. Mirė 2016 m.
Mirė:
1608 m. – vienas turtingiausių LDK didikų Konstantinas Vosylius Ostrogiškis. Ostroge įkūrė spaustuvę, kurioje buvo pirmą kartą išspausdinta Biblija senąja slavų bažnytine kalba.
1936 m. – rusų kompozitorius Aleksandras Glazunovas.
1952 m. – vokiečių pedagogas Peteris Petersenas. Sukūrė individualaus mokymo ir diferecijuoto ugdymo sistemą – vadinamąjį Jenos planą. Neigė bendras ugdymo programas.
1998 m. – rusų baleto artistė Galina Ulanova.
