Vilniaus valdžia užsimojo kovoti su pastatus bjaurojančiais grafičiais. Tam skirta 1,54 mln. eurų. Nuo praėjusios vasaros pabaigos ir per šiuos metus planuojama pašalinti 220 tūkstančių kvadratinių metrų nelegalių piešinių.
Šis sprendimas palietė ne tik tuos, kurie išpaišo ir sudarko statinių fasadus, bet ir legalius gatvės meno kūrėjus. Jie pritaria, kad nemeniškas tepliones reikia valyti, bet neliko ir oficialių vietų, kur gatvės meno kūrėjai be leidimų galėtų burtis ir piešti.
Kaune nelegalių teplionių kur kas mažiau ir joms nuvalyti pernai išleista vos kiek daugiau negu 10 tūkstančių eurų.
Darkytojai ieško adrenalino
Gatvės meno kūrėjai Žygimantas Amelynas ir Tadas Šimkus yra sukūrę ne vieną kūrinį ir yra žinomi visoje Lietuvoje.
„Kalbant apie gatvės meno atstovus reikia atskirti piešėjus, kurie kuria legaliai, ir adrenalino ieškotojus, kurie pastatų fasadus ar kitus objektus sudarko, kuriems svarbiausia matomose vietose palikti savo ženklus, parašus“, – sakė Ž.Amelynas.
Kaunietis pastebėjo, kad tokių teplionių dažniausiai atsiranda ant atnaujintų pastatų, transformatorinių, viešojo transporto stotelių pastogių, požeminėse perėjose.
Gatvės meno kūrėjų darbai sudarkomi retai.
„Taip nutiko vienam mūsų kūriniui. Buvome išpiešę požeminę perėją po Savanorių prospektu. Piešiniai buvo aprašinėti ir įmonė „Kauno švara“ visas sienas nušveitė.
Piešėme iš naujo“, – prisiminė Ž.Amelynas.
Yra trys legalios sienos
Ž.Amelynas mano, kad Kaune gatvės meno atstovų ir miesto valdžios santykiai iš karto klostėsi gana gerai.
„Dar 2014 metais įvyko pirmas gatvės meno festivalis „Nykoka“. Į jį miesto valdžios atstovai reagavo palankiai.
Vėliau atsirado ir legalios sienos, ant kurių galima piešti bet kada be leidimų.
Dabar jos yra trijose miesto vietose – Nemuno krantinėje po M.K.Čiurlionio tiltu, Aleksote, Europos prospekte, ir prie Kalniečių parko“, – džiaugėsi Ž.Amelynas.
Populiariausia yra siena po M.K.Čiurlionio tiltu. Ten ant vienų piešinių atsiranda nauji, jie keičiasi, bet dėl to niekas nepyksta, nes taip yra sutarta.
Prie šios sienos mėgsta fotografuotis jaunavedžiai, turistai.
„Dėl tokių sienų miestas yra gyvybingas, žmonės tai palaiko“, – mintimis dalijosi Ž.Amelynas.
Taip pat atsirado ir savivaldybės finansuojama programa „Kauno akcentai“, tad tie, kurie tikrai nori kurti, turi galimybių tai daryti.
„Su tais, kurie teplioja pastatus, nei kariaujame, nei draugaujame.
Taip dažniau elgiasi jauni žmonės, bet Kaune jų nėra daug.
Manau, kad reikėtų dar daugiau edukacijų, pavyzdžiui, įrengti sienas prie žaidimų, riedutininkų ir kitų sporto aikštelių, kad jaunimas galėtų ten ir piešti“, – siūlė Ž.Amelynas.
Gatvės meno kūrėjui gaila, kad Vilniuje dialogas tarp menininkų ir miesto valdžios neįvyko ir legalių sienų piešimui neliko.
„Vargu ar tai padės suvaldyti tų žmonių, kurie darko pastatus, norą patirti adrenaliną“, – abejojo Ž.Amelynas.
Grafičių piešėjų liko mažai
Kitas gatvės meno kūrėjas Karolis Grubis įsitikinęs, kad Vilniuje ir Kaune jaučiami kultūriniai skirtumai.
„Kaune vyrauja gatvės meno kūrėjai, grafičių mėgėjų liko vos keli. Apie 70 procentų mano pažįstamų grafičių piešėjų išvyko iš Kauno į Vilnių ar kitas šalis.
Vilniuje nelegalių grafitininkų yra kur kas daugiau“, – sakė K.Grubis.
Menininkas pastebėjo, kad per pastaruosius kelerius metus teplionės, „tagai“ – grafičių piešėjų parašai – dažniausiai atsiranda miesto centre, gerai matomose vietose ant atnaujintų pastatų, bet jie nuvalomi.
„Mes patys, gatvės meno kūrėjai, pažįstame vieni kitus, vyrauja pagarba kolegų piešiniui, tad jie sudarkomi retai“, – tikino K.Grubis.
Vaikų gatvės menas nedomino
Grafikė Gražvyda Andrijauskaitė kuria ir gatvės meno piešinius ant pastatų fasadų.
Vieną jų – du balandžius – piešė festivalio „Nykoka“ metu. Kito – „Šančių laikai“ norėjo vieno daugiabučio gyventojai.
Naujausias jos darbas yra ant Akademijos miestelyje esančios tvoros. Jį kaunietė kūrė drauge su vietine bendruomene.
„Kai bendruomenės pačios nori, kad jų aplinkoje atsirastų piešiniai, kai pačios gali prisidėti, piešti, siūlyti piešinių idėjas, darbas sudomina visus ir įvairaus amžiaus žmonės kūrybos procese dalyvauja aktyviai, o kūriniai yra tausojami“, – įsitikinusi menininkė.
Grafikė dirba ir mokykloje.
„Vaikams pasiūliau temą, susijusią su gatvės menu. Prašiau, kad sugalvotų, ką būtų galima nupiešti ant nykių daugiabučių ar garažų sienų. Vaikai nesusidomėjo. Temą prašė pakeisti.
Gal auga nauja karta, kuriai įdomiau skaitmeninės technologijos ir grafičiai ir gatvės menas nebeįdomus?“ – svarstė grafikė.
Mieste terlionių ji pastebi, bet jų nėra tiek daug, kad erzintų.
„Manau, jog gerai, kad Kaune yra legalios sienos piešti, kam tai įdomu, bet kada tuo gali pasinaudoti“, – sakė G.Andrijauskaitė.
Jokių kompromisų neieškojo
Vilniuje įsikūręs gatvės meno kūrėjas Pijus Čeikauskas pasakojo, kad sostinėje apipaišyti pastatai nuplaunami ar nudažomi iš naujo ir tai gerai.
„Tačiau nebeliko ir šešių legalių sienų, ant kurių galima piešti be leidimų. Nebėra kur rengti kūrybinių dirbtuvių, mokytis vieniems iš kitų, piešti didelio formato kūrinių.
Tarp mūsų ir miesto valdžios trūko diskusijos, dialogo ir kompromiso. Buvo nuspręsta viską uždrausti“, – apgailestavo P.Čeikauskas.
Menininkas pastebėjo, kad Kaune gatvės meno bendruomenė nėra didelė, visi vieni kitus pažįsta, yra vieningi ir, kai reikia, gina savo interesus, jaučiasi esantys miesto bendruomenės dalimi.
„Vilniuje ši bendruomenė margesnė, mažiau bendrauja tarpusavyje.
Tai daug jaunimo, kuris maištauja, nori būti pastebėtas. Jis tyrinėja miestą, ieško apleistų vietų ir ten išreiškia save.
Manau, kad tokį smalsumą reikėtų įveiklinti, rengti daugiau edukacijų ir nenaikinti legalių sienų“, – kalbėjo menininkas.
Vilniečiai vyks į Kauną?
P.Čeikauskas pastebėjo, kad Vilniuje, kaip ir Kaune, yra programų, per kurias galima gauti finansavimą gatvės meno kūriniams kurti. Tačiau jauniems žmonėms sunku konkuruoti su patyrusiais menininkais.
„Trūksta jungiamosios grandies tarp jaunimo ir vyresnių kūrėjų, bet niekas nenori imtis atsakomybės.
Manau, kad jaunų žmonių nereikėtų palikti likimo valiai, nes tada jie savęs ieško piešdami netinkamus piešinius. Reikėtų veikti kaip bendruomenei, rengti festivalius, mokymus, o ne bausti už nelegalius piešinius“, – įsitikinęs P.Čeikauskas.
Gatvės meno kūrėjas sakė, kad kai orai atšils, vilniečiams teliks važiuoti į Kauną.
„Smagu išlipus iš traukinio nueiti iki M.K.Čiurlionio tilto ir ten piešti. Ten malonu kurti, nes gali sutikti kolegų, o kauniečiai piešėjus labai palaiko.
Neretai būna, kad pamatę mus prieina, pagiria, sako, kad norėtų, jog papuoštume ir jų garažą.
Kažkodėl kauniečiai siūlo piešti būtent ant garažų“, – šypsojosi P.Čeikauskas.
Kūrėjams skirtos net dvi programos
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Žvelgiant į pasaulinę praktiką su nelegaliais piešiniais kovojama įvairiai. Yra miestų, kuriuose jie tik nuvalomi ar uždažomi. Kitur yra legalios sienos piešti, rengiami festivaliai.
Kaune dažniausiai subjaurojami atnaujinti pastatai, inžineriniai statiniai, tiltai ir patiltės.
Save norintis išreikšti jaunimas grafičiais ar susikurtais parašais ženklina savo teritorijas. Iš jų kartais išauga gatvės meno kūrėjai, bet toleruoti tokius statinių darkytojus būtų klaidinga.
Miestas turi bandyti šį procesą valdyti, todėl Kaune yra legalios sienos norintiems piešti be leidimų ir veikia dvi programos.
Programa „Kauno akcentai“ skirta finansuoti meno kūrinių sukūrimą, o programa „Gyvos sienos“ skirta tam, kad pastatų savininkai ar gyventojai palaikytų ryšį su gatvės meno kūrėjais ir bendradarbiautų.
Pernai savivaldybė skyrė lėšų keliems gatvės meno kūriniams. Buvo dekoruotos transformatorinės H. ir O.Minkovskių gatvėje bei Eigulių gyvenamajame rajone.
Organizacijos „Jaunimo linija“ užsakytas piešinys atsirado ant „Aušros“ gimnazijos, paremti nauji „Kiemo galerijos“ kūriniai, nauji piešiniai atsirado ant vieno vaikų darželio fasado.“
Teplionių daugiausia yra miesto centre
Vilma Ridikienė
Kauno savivaldybė Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė
„2024 metais nuo miesto pastatų ar statinių buvo nušveisti 492 kvadratiniai metrai nelegalių užrašų ir teplionių. Tam išleista 10 tūkstančių 523 eurai.
Daugiausia – 417 kvadratinių metrų ploto – nuvalyta Kauno centro seniūnijoje.
Eigulių seniūnijoje reikėjo nuvalyti 38, Vilijampolės – 15, Dainavos seniūnijoje – 14 kvadratinių metrų ploto piešinių ir užrašų.
Mažiausiai darbo buvo Šilainiuose – ten reikėjo valyti tik 8 kvadratinius metrus nelegalių teplionių.“
