Pasak Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus, abiejų nelaimių atvejais nukentėjo ne tik gyventojų butai, kuriuose buvo sprogimo židiniai, bet ir aplinkiniai butai, taip pat ir bendrojo naudojimo patalpos. Tai sukuria prielaidas įtampoms ir nesutarimams kaimynų bendruomenėse.
„Tokie incidentai, kaip sprogimai, užliejimai ir gaisrai dažniausiai turi grandininį poveikį ne vien tik nelaimę patyrusiam būstui, bet ir aplinkinių kaimynų turtui, bendrosios panaudos turtui. Gyventojų sąmoningumas turint tinkamą būsto draudimą kartu su civilinės atsakomybės draudimu automatiškai išsprendžia daug problemų reguliuojant žalą ir šalinant jos padarinius − taigi padeda išvengti potencialių konfliktų tarp kaimynų“, − sako jis.
Ekspertas pažymi, kad dažniausiai civilinės atsakomybės draudimo atvejai fiksuojami daugiabučiuose, o ginčai tarp kaimynų įprastai kyla ne tik dėl paties žalos atlyginimo fakto, bet ir dėl išmokų dydžio.
„Turimas civilinės atsakomybės draudimas tokiais atvejais tampa išeitimi. Patirti nuostoliai įvertinami objektyviai, o išmokas administruoja profesionalai, taip nepaliekant vietos asmeninėms interpretacijoms, galimiems daugiabučiuose esančių būstų savininkų konfliktams ar kitiems nesusipratimams“, − komentuoja jis.
Remiantis įmonės draudimo duomenimis, per praėjusius metus buvo patvirtinta daugiau nei 1400 civilinės atsakomybės žalų būsto draudimo srityje, o bendra išmokų suma jų kompensavimui perkopė 1,6 mln. eurų. Vidutinė žalos suma siekė 1150 eurų, o maksimali išmokėta suma – 21 tūkst. eurų.
„Matome, kad gyventojų požiūris į savo turto draudimą nuosekliai keičiasi. Gyventojai ne tik aktyviau draudžia valdomą nekilnojamąjį ir asmeninį turtą, bet ir pasirenka civilinės atsakomybės draudimą. Tai padeda apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių, padarytų trečiosioms šalims ar jų turtui. Pavyzdžiui, kai dėl gaisro ar užliejimo nukenčia kaimynų būstai“, – sako ekspertas.
Daugiausia civilinės atsakomybės draudimo žalų fiksuojama butuose − virš 90 proc. visų registruotų atvejų. Didžiausias nelaimių skaičius nutinka pagrindiniuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
