Oro tarša gali atsirasti iš įvairių kasdienių šaltinių – nuo rūkymo ir žvakių iki netinkamos ventiliacijos ar buitinės chemijos naudojimo. Nepastebimos, bet kenksmingos dalelės, išsiskiriančios iš šių šaltinių, ne tik gadina oro kokybę, bet ir kelia pavojų sveikatai. Tad verta išsiaiškinti, kas trukdo namuose laisvai kvėpuoti ir kaip su tuo susidoroti.
Namuose – labiausiai sveikatai kenkiančios medžiagos
Namų aplinkoje gausu produktų ir įrenginių, kurie nepastebimai teršia orą, tačiau kai kurie iš jų kelia ir itin didelį pavojų sveikatai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pastebi, kad dažniausi ir kenksmingiausi šaltiniai yra tie, kurie degimo procese išskiria ne tik kancerogenines medžiagas, bet ir kietąsias daleles. Specialistė tokiais šaltiniais įvardija kūrenimo krosnis, žvakes, cigaretes ir net maisto gaminimą. Be viso to, kaip itin kenksmingą medžiagą ji išskiria ir cheminius produktus – namų buitinę chemiją, kurios kenksmingumas priklauso nuo sudėties.
Tačiau, pabrėžtinai kenksmingiausiais šaltiniais šiandien laikomi rūkymas ir krosnių kūrenimas. Tiesa, pastarasis, priešingai nei rūkymas, kenksmingas tik šaltuoju metų laikotarpiu.
„Jeigu mes savo namuose turime vietinį kūrenimą ir turim katilą arba krosnį, kurie yra kūrenami malkomis ar anglimis, tai, tam tikru momentu, kai pakraunam ir uždegam kūrenimo medžiagas bei dar nėra geros traukos, tuomet į patalpų orą patenka didelis kiekis teršalų – kietųjų dalelių“, – aiškino specialistė.
Anot jos, turėtume pripažinti, kad šis taršos šaltinis šiandien yra svarbiausias pagal kenksmingumą, tačiau tik šaltuoju metų periodu.
Svarbu pažymėti, kad daugelio pomėgiu tapęs kvapnių žvakių deginimas taip pat nėra nekaltas procesas. Namuose deginant žvakes, ypač kvapniąsias, į patalpų orą gali išsiskirti kenksmingos cheminės medžiagos, tokios kaip anglies monoksidas, sieros dioksidas ir azoto oksidai, kurie kenkia kvėpavimo takams ir ilgainiui gali būti pavojingi sveikatai. Mat intensyvus kvapniųjų žvakių naudojimas gali sudirginti jautresnių žmonių kvėpavimo sistemą ar sukelti alergines reakcijas.
Maisto gaminimo procese – kancerogenai ir kietosios dalelės
Kaip visus metus sveikatai kenkiantį šaltinį I.Taraškevičienė pabrėžia maisto gaminimo metu išsiskiriančias kenksmingas medžiagas.
Ji atkreipia dėmesį, kad kepant maistą riebaluose ar aliejuje, ypač ant stiprios ugnies, susidaro kenksmingi junginiai, kurie siejami su vėžio rizika. „Dar blogiau, kai maistas perkepamas ar sudeginamas – tuomet susidaro toksiškos medžiagos – kancerogenai“, – dėstė specialistė.
Vis dar nemažai žmonių, anot jos, namuose naudoja dujas, o kai dujinė viryklė prastai veikia, gali išsiskirti anglies monoksidas, kuris taip pat yra labai pavojingas sveikatai. Negana to, jeigu namuose yra prastas vėdinimas, gaminant patalpose gali susidaryti kenksmingų dūmų, kuriuos įkvėpus dirginama gleivinė, didėja kvėpavimo takų ir širdies ligų rizika.
„Į dūmų koncentraciją nederėtų numoti ranka ir gaminant lauke. Jeigu, pavyzdžiui, užkūrus šašlykinę susidaro dūmų – tai reiškia, kad į orą pasklido kietosios dalelės, kurių reikėtų vengti įkvėpti visais įmanomais būdais“, – pabrėžė specialistė.
Sukeliami pažeidimai – negailestingi
Ypač reikšminga yra rūkymo sukeliama tarša, jei rūkoma patalpose.
NVSC specialistė pažymi, kad daugiausia kenksmingų medžiagų gauna pats rūkantysis, tačiau ir aplinkiniams jų tenka daug.
„Rūkymo metu išsiskiria visa puokštė kenksmingų medžiagų, įskaitant ir tas, kurios kenkia pačiam rūkančiajam. Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad rūkantysis ir į aplinką paskleidžia kancerogenines medžiagas, kurios dirgina kvėpavimo takus. Baisiausia, jeigu rūkorius neišeina į lauką, rūko neatsidaręs langų“, – tvirtina I.Taraškevičienė.
Anot jos, rūkymas taip pat yra vienas iš deginimo procesų, kuris ir išskiria minėtus kenksmingus produktus. „Tai yra viskas, kas nesudega pilnai, be to, išsiskiria nepaprastai daug dulkių, kietųjų dalelių, tarp kurių yra smulkiųjų, labai pavojingų sveikatai, nes jos nueina giliai į kvėpavimo sistemą ir sukelia pažeidimus.
Tad poveikis sveikatai pirmiausia yra per degimo produktus, taip pat yra azoto oksidai, sieros oksidai. Tačiau kietosios dalelės čia yra pagrindiniai sudėtingesni junginiai, tarp kurių dar yra ir daug kancerogenų“, – aiškino ji.
Pasyvus rūkymas yra ne ką mažesnė tragedija žmogaus organizmui, nes paskleidžiamos į aplinką kancerogeninės medžiagos ne tik dirgina kvėpavimo sistemą. Kaip aiškino specialistė, pirmiausia reaguoja gleivinė, gali išsivystyti viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, pasireikšti dirginimo reiškiniai, čiaudulys, ašarojimas, sloga ar kosulys.
„Bet čia yra simptomai. Tiek pasyvus, kai kvėpuojama dūmais, tiek aktyvus rūkymas ypač pasunkina lėtinių ligų eigą. Jeigu žmogus turi lėtinę ligą, tai kietųjų dalelių sukeliami pažeidimai blogina deguonies įsisavinimą. O tuomet nukenčia mūsų kraujotakos sistema – tai yra širdis, kuri negauna pakankamai deguonies.
Todėl ypač pavojinga kraujotakos sistemos ligomis sergantiems asmenims. Jiems nereikia net rūkyti, užtenka būti šalia rūkančiojo, kad atsirastų pasekmės“, – pažymi NVSC specialistė.
Kaip išvengti grėsmių
Siekiant išvengti oro taršos keliamų grėsmių sveikatai, priemonių imtis būtina jau dabar ir nelaukti rytojaus, nes pavojus sveikatai gali tapti išsipildžiusia realybe.
Labai svarbu atsikratyti kenksmingomis, toksiškomis medžiagomis, rinktis alternatyvius produktus, pavyzdžiui, rūkantiems bent pasidomėti apie bedūmius gaminius. O namų šildymui rinktis alternatyvias deginimui priemones.
Kalbėdama apie cheminius buities produktus, ekspertė pažymi, kad čia yra vienas lengviausių būdų išvengti kenksmingų cheminių junginių, nes priemonių pasirinkimas didelis, todėl siūlo visuomet skaityti sudėtį ir žiūrėti, ką perkame.
„Visuomet galima pasižiūrėti ir atrasti kitus būdus, kaip išvengti kenksmingiausių produktų. Galbūt galima naudotis labiau mums įprastomis tradicinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, gal galima kartais nenaudoti indų ploviklio, nes užtektų ir karšto vandens“, – atkreipė dėmesį ji.
Norint sumažinti rizikas sveikatai namuose, specialistė rekomenduoja riboti ir žvakių deginimą, ypač prastai vėdinamose patalpose. Tačiau čia egzistuoja itin patraukli alternatyva – galima rinktis natūralių medžiagų, pavyzdžiui, bičių ar sojų vaško, žvakes.
NVSC visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja sako, kad nėra lengva imti viską keisti savo namuose, tačiau jeigu yra galimybė, tai labiau patartina naudotis atsinaujinančiais šaltiniais.
„Reikėtų stengtis bent jau nenaudoti anglių ir pereiti prie švaresnio kuro. Galbūt net geriausia būtų elektrą rinktis. Jeigu tu gali pasigaminti daug elektros iš saulės, tada tokia kietųjų dalelių išvengimo priemonė yra labai gera ir sveikintina.
Taip pat labai svarbus kietųjų dalelių, kurios nusėda ant paviršių, valymas. Tos dalelės nusėda, o po to, dėl oro judėjimo, pakyla ir duoda antrinį poveikį žmogaus organizmui“, – aiškina ekspertė.
Ji pabrėžia, kad šiukštu jokiais būdais negalima ir rūkyti patalpose bei ten, kur yra kitų žmonių, o suvokiant kenksmingumo reiškinį, geriausia išvis nerūkyti: „Rūkymas vis dar išlieka opia problema visuomenės sveikatos klausimuose, todėl visada pabrėžiu, kad sąmoningas žmogus neturėtų rūkyti.“
Neseniai buvo skelbiama, kad kietųjų dalelių tarša pasaulyje sukėlė apie 240 tūkstančių mirčių. Nenuostabu, nes degimo procesas vis dar gajus įvairiose gyvenimo srityse, o į aplinką išskiria ir daugiausia žalingų medžiagų paskleidžia būtent krosnių kūrenimo ir tabako dūmai.
Tretinio rūkymo fenomenas – dar viena nematoma žala sveikatai
Kaip jau žinome, rūkymas gali būti aktyvus, kai rūko pats asmuo, ir pasyvus, kai asmuo nerūko, bet praleidžia daug laiko šalia rūkančiųjų. Tačiau egzistuoja ir dar vienas rūkymo sukeltas kenksmingas faktorius. Tai dar mažai kam girdėtas tretinio rūkymo fenomenas.
Mokslininkai tretiniu tabako dūmų poveikiu apibūdina pėdsaką, kai kenksmingos medžiagos, išsiskiriančios tabako dūmuose, nusėda ant paviršių ir išlieka aplinkoje ilgą laiką po rūkymo.
Šios medžiagos kaupiasi ant baldų, sienų, grindų, drabužių ir kitų paviršių bei gali sąveikauti su aplinkos veiksniais, pavyzdžiui, oru ar drėgme, sudarydamos dar pavojingesnius junginius, įskaitant kancerogeninius, skelbiama „Medical News Today“.
Mokslininkai atliko daugiau nei 200 namų, kuriuose buvo rūkoma tyrimą. Iš atliktų tyrimų žinoma, kad kenksmingos medžiagos iš tabako dūmų daugelį metų gali išlikti namuose, kuriuose buvo intensyviai rūkoma.
„Nerūkančio asmens, kuris namuose gyveno daugiau nei 20 metų, anksčiau rūkė vieną pakelį per dieną, prieš 9 metus metė rūkyti ir nuo to laiko bute nerūkė ir neleido rūkyti, namuose aptikome labai didelį THS kiekį“, – teigia tyrimo bendraautorius, San Diego valstybinio universiteto profesorius Georgas Mattas.
Todėl jaudintis yra dėl ko. NVSC visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja I. Taraškevičienė pabrėžia, kad žmogus paprastai jaučia kvapą, o tą kvapą dažniausiai sukelia sunkūs organiniai junginiai.
Anot jos, tarp jų yra ir tokių, kurie iš tikrųjų yra kenksmingi.
„Nekalbant apie tai, kad ore nuolat tvyro nemalonus kvapas, nusėdusios ir į baldus ar drabužius įsigėrusios rūkymo produkto dalelės taip pat yra pavojingos sveikatai“, – atkreipė dėmesį ekspertė.
Ji paaiškino, kad tokiu atveju ypač padėtų valymas, plovimas. „Sunaikinus kvapą, tikėtina, kad ore sumažėja ir kenksmingų cheminių medžiagų. Tačiau, jeigu kvapas vis tiek jaučiamas, reiškia į orą patenka lakiosios dalelės, kurios yra nuodingos. Tad ilgą laiką jomis kvėpuojant gali atsirasti jau minėti sveikatos sutrikimai“, – teigia specialistė.
