Nors miesto oro užterštumas – kompleksinė problema, visgi svarbu žinoti, kad prisidėti prie švaresnio oro galime kiekvienas, tereikia pakeisti keletą savo kasdienių įpročių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kuo kvėpuojame – užterštas oras gali lemti kvėpavimo takų susirgimus ar plaučių ligas.
Siekiant identifikuoti labiausiai užterštas Vilniaus vietas ir paskatinti miesto oro kokybės pokyčius, siuntų pristatymo įmonė „DPD Lietuva“ ir JUDU vykdo bendrą bandomąjį projektą „Breathe“, kurio metu matuoja Vilniaus oro kokybės užterštumą PM 2,5 kietosiomis dalelėmis.
Oro kokybės duomenys surenkami naudojant prancūzų startuolio „Pollutrack“ technologiją. Gauta informacija perduodama specialistams, kurie duomenis naudoja užterštumo žemėlapių sudarymui, prevencinių planų rengimui bei miesto gyventojų edukacijai.
„Oro kokybė tiesiogiai veikia kiekvieno Vilniaus gyventojo sveikatą ir gyvenimo kokybę. Kietosios dalelės PM 2,5 yra ypač pavojingos, nes jų įkvėpus gali kilti rimtų kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Šio projekto metu surinkti duomenys padeda ne tik identifikuoti labiausiai užterštas miesto vietas, bet ir skatinti pokyčius, kuriant švaresnę aplinką“, – sako „DPD Lietuva“ tvarumo vadovas Markas Ąžuolas.
Oro taršą lemia daugybė aspektų
Vilniuje realiu laiku oro tarša fiksuojama „Miesto plaučių“ platformoje, kurioje pateikiama detali informacija iš 37 mieste esančių sensorių.
Šios stebėsenos sistemos kūrėjų, įmonės „ID Vilnius“ duomenų analitikė Agata Mackevičiūtė sako, jog oro tarša yra mobili – teršalai nuolat migruoja iš vienos vietos į kitą, o tai priklauso nuo vėjo krypties, oro sąlygų ar nenumatytų atvejų.
„Visgi dažniausiu atveju užterštumas yra padidėjęs pramoninėse vietovėse. Vilniaus atveju tai Vilkpėdė ir Žemieji Paneriai. Taip pat didesnis oro užterštumas, priklausomai nuo laiko, pavyzdžiui, piko metu gali būti fiksuojamas Geležinio Vilko g., Savanorių pr. bei Senamiestyje“, – sako ji.
Ji priduria, kad oro kokybei įtaką daro ir metų laikai, pavyzdžiui, šaltuoju sezonu, didesnis užterštumas fiksuojamas ties Senamiesčiu.
„Geologiniu požiūriu Senamiestis – žemumoje esanti Vilniaus dalis, todėl teršalai nusėda būtent šioje vietoje. Taip pat žiemą pakyla ir Šnipiškių oro taršos rodikliai, kadangi šioje dalyje daug gyvenamųjų namų, kurie šildomi ne visada aiškiu ir galimai taršiu kuru“, – tvirtina ekspertė.
Vienas didžiausių oro teršėjų – transportas
Vienas pagrindinių iššūkių Vilniaus oro kokybei – transporto sektorius. Pasak JUDU judumo transformacijos vadovo Jono Damidavičiaus, transportas lyginant su kitomis sritimis sukuria didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų dalį – net 38 proc.
„Siekiant sumažinti oro taršą miestuose, kiekvienas galime prisidėti rinkdamiesi tvaresnius judėjimo būdus, pavyzdžiui, viešąjį transportą, dviračius, paspirtukus ar vaikščiojimą pėsčiomis.
Jei būtina naudotis automobiliu, verta apsvarstyti elektromobilio ar automobilių dalijimosi paslaugų galimybę. Šie paprasti sprendimai ne tik mažina taršą, bet ir kuria sveikesnę aplinką“, – tvirtina jis.
Suprantant transporto įtaką oro kokybei, siuntų pristatymo įmonė imasi veiksmų, kurie šią problemą padėtų mažinti.
„Vien šiemet įmonės autoparką papildė nauji elektromobiliai ne tik sostinėje, bet ir dar 4 Lietuvos miestuose. Šiuo metu siuntos yra pristatomos 72 elektra varomais automobiliais. Skaičiuojama, kad per metus tai padės į aplinką išmesti mažiau teršalų“, – tvirtina tvarumo vadovas.
Prisidėti prie geresnės oro kokybės galime keičiant įpročius
Nors transportas išlieka didžiausiu taršos šaltiniu, pasak aplinkosaugos ekspertės Rūtos Balkės, norint pasiekti geresnių rezultatų oro kokybės srityje, reikėtų ne tik pereiti prie darnesnių keliavimo būdų.
„Šildymo sezonu Vilniaus miesto gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į individualių namų šildymui naudojamo kuro kokybę. Neteisingai pasirinkus kurą, ne tik teršiamas oras, bet keliamos rimtos problemos žmonių sveikatai“, – teigia ji.
Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik užtikrinti, jog mūsų veikla paliktų kuo mažesnį teršalų kiekį, bet ir rūpintis savo sveikata.
„Gyvenant vietovėse, kur oro kokybė prasta, svarbu vengti fizinės veiklos lauke intensyviausiais taršos laikotarpiais. Dažniausiai tai būna rytinės ir vakarinės spūstys, kuomet transporto srautai yra didžiausi.
Taip pat reikėtų stengtis laikyti langus uždarytus, ypač jei gyvenate netoli intensyvaus eismo ar pramoninių zonų. Jei įmanoma, rekomenduojama naudoti oro valytuvus patalpose“, – akcentuoja įmonės tvarumo vadovas.
