Iš viso per mėnesį iš sostinės nuotekų sistemos išvaloma tiek įvairių atliekų, kiek maždaug sveria 50 lengvųjų automobilių. Vandentvarkos ekspertai pastebi, kad žmonės į kanalizaciją nuleidžia ne tik įprastas atliekas, bet ir įdomesnių dalykų.
Bendrovė per mėnesį mechaniniu būdu išvalo apie 74 tonas įvairių stambių atliekų, daugiausia sauskelnių ir higienos reikmenų, taip pat net 221 toną smėlio, 4,7 tonos riebalų. Nuo kiekvieno vilniečio namų iki didžiausios Lietuvoje Vilniaus nuotekų valyklos atliekos kartu su nuotekomis vidutiniškai keliauja nuo 2 valandų iki 2 parų.
„Vilniaus vandenų“ tyrimas atskleidė, kad net 41 proc. gyventojų kepimo aliejų ir kitus riebalus išpila į nuotekas. Maždaug trečdalis apklaustųjų pripažino į kanalizaciją metantys sugedusius ar pasenusius maisto produktus (32 proc.) bei plaukus (32 proc.). Ketvirtadalis respondentų (24 proc.) į nuotekų sistemą išmeta popierinius rankšluosčius.
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ gamybos tarnybos direktorius Viktoras Matonis pasakojo, kad įmonės nuotekų valymo sistemas gyventojų netinkamai išmestos atliekos pasiekia ištisus metus, bet per didžiąsias šventes jų ne tik smarkiai padaugėja, bet ir pasikeičia sudėtis.
„Kalėdų laikotarpiu į kanalizaciją dažniausiai patenka mandarinų žievelės. Jas žmonės kažkodėl vis dar nuleidžia į klozetą, o ne išmeta į šiukšlių dėžę. Nuotekų sistemose taip pat atsiduria šventiniu laikotarpiu dažniau naudojamos popierinės servetėlės, kurios, skirtingai nei tualetinis popierius, vandenyje nesuyra“, – sakė bendrovės atstovas.
Visa tai kelia iššūkių nuotekų sistemoms, didina jų užsikimšimo riziką ir apsunkina valymo įrenginių darbą.
„Netinkamai tvarkant atliekas žmonėms reikėtų pagalvoti, kokių problemų dėl to jie patys gali turėti. Tai užsikimšusios kriauklės, klozetai ir net pastatų vamzdynai, kuriems išvalyti teks kviesti specialistus ir patirti nemenkų išlaidų“, – sakė jis.
„Vilniaus vandenų“ duomenimis, pernai dėl į nuotekų sistemą neatsakingai išmestų atliekų jau fiksuota 1,55 tūkst. įvairaus sunkumo vamzdynų užsikimšimo atvejų. Šalia kasdienių atliekų nuotekose kartais aptinkama ir netikėtų radinių.
„Šiandien keistų radinių pasitaiko kur kas rečiau, nes daugelyje valymo įrenginių yra įrengti atliekų smulkintuvai.
Vis dėlto anksčiau yra pasitaikę įdomių atvejų, pavyzdžiui, kartą specialistams iš sistemų teko šalinti net 25 metrus kiliminės dangos. Be abejo, tokie dalykai į sistemą per klozetą nepatenka, būna išmetami į kanalizacijos šulinius ar pan. Tenka pripažinti, kad atliekų vis dar atsikratoma ir tokiais būdais“, – sakė V.Matonis.
Visos surinktos atliekos perduodamos atliekų tvarkymo bendrovėms – jų sutvarkymas bendrovei kainuoja apie 185 tūkst. eurų per metus.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. („Sostinė“)
