„Daugiabučių namų bendroji nuosavybė – visas turtas, kuris lygiomis dalimis, proporcingai pagal turimą būsto plotą, priklauso visiems namo savininkams. Tai – sienos, stogas, fasadas, pašto dėžutės, laiptinės langai bei durys, vamzdynai ir kitas panašus turtas. Kai jis sugadinamas piktavališkai ar dėl gamtos stichijos, piniginę tenka atverti visiems gyventojams. Neretai ir labai plačiai, tuo tarpu jei minėtas turtas būtų apdraustas – gyventojai tokių nuostolių išvengtų“, – sako statybos ir vystymo bendrovės „Mirigita“ vadovas Andrius Bertašius.
Anot jo, toks draudimas visų pirma būtų naudingas patiems gyventojams, tuo tarpu vystytojams ar statybų bendrovėms jis taptų savotiška paskata dar didesnei darbų kokybei ir skaidrumui.
„Matyčiau dvigubą naudą, kai pirmiausia laimi gyventojai, o tada ir pati statybų rinka“, – sako jis.
Anot „Ober-Haus“ Vilniaus senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, toks draudimas yra įprastas Vakarų ar Skandinavijos šalyse, kurio praktiką verta perkelti į Lietuvą nieko nelaukiant.
„Tai absoliuti norma pažangiose šalyse, kurią tikrai verta praktiškai įgyvendinti ir Lietuvoje. Manau, tai būtų labai teisingas sprendimas, nes nemenka dalis būstų šalyje yra gerokai senesni nei kelių dešimčių metų, kurių inžineriniai mazgai, ar tam tikros konstrukcijos, tikrai nebūtinai idealios būklės, o pastarųjų metų nelaimės tik patvirtina tokio draudimo būtinybę“, – sako jis.
Daugiabučių bendrijų vadovo Vaido Borusevičiaus teigimu, privačios gyvenamosios nuosavybės draudimas yra įprastas Lietuvoje, kaip ir automobilių, tačiau daugiabučių gyventojams ne ką mažiau svarbesnis yra bendrosios nuosavybės turto draudimas.
„Didžioji dalis bendrijų tikrai pritartų tokiai galimybei apsidrausti. Be jokios abejonės, tai labai geras sprendimas, padėsiantis gyventojams išvengti nuostolių, įvykus nelaimingam atsitikimui ar stichinei nelaimei“, – sako jis.
Anot jo, labai gaila, kad apie tokio draudimo būtinybę susimąstoma tik nutikus nelaimei ar gyventojams jau patyrus neplanuotus nuostolius.
„Deja, bet apie stogą ar vamzdyną susimąstoma tik tada kai jis nustoja tinkamai funkcionuoti ir reikia ieškoti lėšų remontui, jau nekalbant apie tuos atvejus, kai kažkieno turtas nukenčia dėl šalia vykstančių statybos darbų ar kitų aplinkybių“, – sako jis.
Praeitą savaitę, vieno sostinės daugiabučio, esančio prie Tauro kalno, gyventojai, baimindamiesi, kad bet kurią minutę jų namas gali sugriūti, ant balkonų iškabino plakatus su pagalbos šauksmu.
Pasak gyventojų, prieš daugiau nei metus, vienai statybų bendrovei pradėjus biurų pastato statybas šalia daugiabučio, pastarojo sienos ėmė trūkinėti ir byrėti.
