Kauno centre, Vytauto prospekte, ant Kauno kultūros centro fasado daug metų pritvirtintas laikėsi varinis dekoratyvinis reljefas, vaizduojantis lietuviškais tautiškais kostiumais pasipuošusius moterį ir vyrą.
Kūrinio autorius juos pavaizdavo taip, tarsi pora šoktų.
Prieš savaitę darbininkai šį reljefą kauniečių akivaizdoje nupjovė ir išsivežė.
Svarstė, kodėl teko nuimti
Kaunietis Dainius, žiūrėdamas, kaip dirba darbininkai, svarstė, kad dekoratyvinė iškaba bus nukabinta visam laikui.
„Manau, kad ši iškaba pakabinta sovietmečiu, nes tada šiame pastate buvo Profsąjungų kultūros rūmai.
Juose būrėsi įvairūs – šokėjų, aktorių, muzikantų, dainininkų – kolektyvai.
Matyt, dėl to meno kūrinys ir buvo pakabintas ant pastato fasado kampo. Gaila, jei jo nebeliks“, – kalbėjo kaunietis.
Dirbinys bus restauruojamas
Kauno kultūros centro direktorės pavaduotoja Kristina Bliznec patikino, kad šis pastatas – tuometiniai Darbo rūmai, iškilę 1940 metais, – yra kultūros paveldo objektas.
„Metalinis kūrinys yra vėlyvesnio laiko ir nėra saugomas. Tačiau jis yra tapęs neatsiejama mūsų pastato istorijos dalimi, todėl mums brangus“, – sakė K. Bliznec.
Kadangi varinis dirbinys kabo lauke, jį buvo paveikusi korozija.
Kūrinys bus restauruojamas ir po kurio laiko vėl bus pakabintas.
Kokių nors žinių, kas šio darbo autorius ir kada jis sukurtas, Kauno kultūros centro atstovams nepavyko gauti.
Aišku tik, kad jis sukurtas sovietmečiu.
Gali būti, kad tai kokio nors tuometinio Dailės instituto diplomanto baigiamasis darbas.
Varinis meno dirbinys niekam neužkliuvo nei sovietmečiu, nors žmonės apsirengę tautiniais drabužiais, nei Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kai siautė metalo vagys.
Pasigenda kūrinių registro
Menotyrininkė Raimonda Simanaitienė priminė, kad metaliniai meniški pano buvo madingi praėjusio amžiaus 7–9 dešimt- mečiais.
„Tada dizaino sampratos, kokią turime dabar, dar nebuvo.
Šie kūriniai ir atspindi lietuviško dizaino pradžią, jo užuomazgas“, – pasakojo menotyrininkė.
Tokie dirbiniai buvo kuriami tuometiniame Kauno dailės kombinate, kuris gaudavo valstybinių ar respublikinių užsakymų. Jame dirbo garsūs dailininkai.
R. Simanaitienė pastebėjo, kad nors praėjo dar palyginti nedaug laiko, sovietmečio laikotarpiu kurti meno kūriniai dažniausiai nėra saugomi, nėra jų registro.
Faktai apie juos ir patys dirbiniai nyksta.