Jungtinėje Karalystėje gyvenantis dizaineris, pasivadinęs „Chairbox Design“ vardu, liepos mėnesį jas paskelbė internete, svetainėje „Behance“, o dabar jos pradeda keliauti po žiniasklaidos priemones.
Negalėjome susilaikyti nesusižavėję. „Interesting Engineering“ surado dizainerį ir uždavė jam keletą klausimų.
– Kas jus įkvėpė sukurti šias kėdes?
– Dirbdamas prie klientui skirto stovimo stalo projekto, atlikau tyrimą apie sėdėjimą. Atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad sėdint 6–8 valandas per dieną padidėja tikimybė mirti. Žmonės nebuvo sukurti sėdėti ant kėdžių aštuonias valandas per dieną.
Visas elgesio pokytis įvyko neseniai, o mūsų kūnai dar neprisitaikė. Net jei mankštinatės, to vis tiek nepakanka.
Be to, dabar Jungtinėje Karalystėje galioja įstatymas, pagal kurį darbdaviai savo biuruose privalo suteikti galimybę naudotis stovimais stalais. Sąmoningumas yra, bet to nepakanka.
Kita problema, apie kurią norėjau kalbėti savo darbe, yra išnaudojimas. Nors didžiąją laiko dalį praleidžiame darbe, negalime sau leisti kai kurių pagrindinių dalykų. Atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų auga eksponentiškai. Šokiruoja tai, kad visuomenė tam plačiai pritaria.
Tapo norma, kad visą gyvenimą praleidžiame darbe lėtai žudydami save ir beveik nieko iš to negaudami.
Visa „grind“ kultūra (ilgos darbo valandos) yra tiesiog neteisinga, man tai panašu į savanorišką vergovę. Mums buvo įteigta, kad tai yra toks gyvenimas, koks jis turėtų būti. Sėdime tuose karstuose ir kuriame vertę suinteresuotosioms šalims, bet atėjus laikui jie užkala dangtį ir nuveža mus į įmonių kapines.
Dizaino aplinka buvo gana tamsi. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje buvo dar vienas [COVID] užraktas. Dirbau vos įrengtuose namuose ir kasdien turėjau naudotis pigia „eBay“ kėde.
Tai buvo gana tamsus mano gyvenimo laikotarpis. Turėjau dirbti darbą, kuris man neteikė malonumo. Išsiskyriau ir viskas atrodė beviltiška. Kai kurie žmonės minėjo, kad ėmiau atspindėti Magritte'o paveikslus, bet anksčiau jų nebuvau matęs. Tad tai buvo tik grynas mano būsenos atspindys.
Pirmoji kėdės vizija mane aplankė, kai draugo svetainėje gulėjau ant grindų, kojomis atsirėmęs į sofą. Pagalvojau, kad jei mirsiu tokia poza, jiems gali tekti mane taip palaidoti.
Būtų taip nepatogu mane dėti į karstą. Šiuo atveju jiems tikriausiai prireiktų specialaus karsto.
Papasakojau apie tai draugui ir mes pasijuokėme, bet po poros savaičių grįžau prie šios minties ir ją dar šiek tiek panagrinėjau.
Vėliau CAD programine įranga padariau 3D modelį, jį atvaizdavau ir paskelbiau internete.
– Koks buvo atsakas?
– Manau, kad jis gana gerai rezonuoja su žmonėmis, ir atrodo, kad skausmas, kurį išgyvenau, daugeliui yra labai gerai pažįstamas.
Dauguma komentatorių gana gerai priėmė satyrą.
– Kaip sunku buvo sukonstruoti kėdes? Ar teko atlikti daug tyrimų?
– Ištyriau karsto konstrukciją ir ratuotų kėdžių pagrindą. Kol kas kėdė vis dar negaminama, daugiausia ją laikau meno objektu.
Šaltinis: interestingengineering.com
