Daugiabučio kieme gyventojai įsirengė kamerą: advokatė atsakė, ar jie neperžengė ribų

Pasak advokatės, įrengiant kamerą svarbu žinoti, ar bus filmuojama nuosava erdvė, ar bendra teritorija.

Itin svarbu, kad būtų išlaikytas balansas tarp žmonių privatumo ir saugumo poreikio. Juolab, kad įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, dėmesys asmens duomenų saugumui sustiprėjo.

„Jeigu kamerą įsirengiate nuosavame kieme, privačiame name ar sodyboje ir filmuojate tik savo erdvę, kamerą drąsiai galite įsirengti nesukdami dėl nieko galvos. Vienintelė išimtis – jeigu Jūsų namuose dirba, pvz., auklė, statybininkai, slaugė – tuomet turite įspėti darbuotojus, kad jie yra filmuojami, nes tokiu atveju taikomos duomenų apsaugos reglamento nuostatos“, – sako Lina.

Visai kitas dalykas, jeigu kamerą norite įrengti daugiabučio kieme.

„Laikoma, kad filmavimas turėtų būti kraštutinė, o ne pirminė saugumo priemonė bendrose erdvėse. Tai reiškia, kad visų pirma, svarbu pasirūpinti kitais saugumo elementais: užraktais, teritorijos apšvietimu, domofonais, tvora, signalizacija, draudimu ar pan. priemonėmis. Ir tik jeigu jos neduoda norimo efekto – įsirengti kameras“, – akcentuoja ekspertė. Pasak jos, tokį požiūrį į kamerą kaip kraštutinę saugumo priemonę yra patvirtinusi ir teismų praktika.

Daugiabučio kieme sprendimus įprastai priima bendrasavininkiai – namo bendrija ar keli gretimi namai. Norint įsirengti kameras bendrose erdvėse, prireiks jų bendraturčių sutikimo, tad teks surengti gyventojų balsavimą.

Tiesa, absoliučiai visų sutikimo nereikės, kaip ir daugeliu kitu atveju, pakanka paprastosios daugumos, tai yra pusės savininkų plius vieno. Tarkime, jeigu norite filmuoti laiptinės įėjimą, o laiptinėje yra 10 butų, prireiks 6 savininkų pritarimo.

Ekspertė priminė, kad sutarus įrengti kameras, turi būti pritvirtinti ir ženklai, informuojantys, kad šioje teritorijoje yra filmuojama. Turi būti nurodytas kontaktas, kas atsakingas už kamerų ir vaizdo įrašų priežiūrą.

„Taip pat turi būti apribota prieiga prie vaizdo medžiagos tik tam tikriems įgaliotiems asmenims. Turi būti nustatyta, kas ir kokiais tikslais gali peržiūrėti medžiagą, kiek laiko ji bus saugoma, kada ir kaip sunaikinama“, – sako advokatė.

Ekspertė akcentavo, kad geriausia filmavimo tvarką numatyti parengtame dokumente, kuriame būtų nurodoma kokiu pagrindu įrengta kamera (gyventojų balsavimo biuletenis), kamerą prižiūrintis kontaktinis asmuo, duomenų saugojimo, laikymo ir naudojimo bei sunaikinimo tvarka.

Bet kuriuo atveju, kameros viešose erdvėse negali pažeisti asmens privatumo: jų negalite nukreipti į langus, privačius būstus. Jeigu kitaip nepavyksta, turi būti gautas ir tų asmenų raštiškas sutikimas. Taip pat kameros negali fiksuoti perteklinės informacijos, pvz., įrašinėti garso, pokalbių. Negali būti saugomi įrašai, ilgiau nei reikalinga. Konkretus terminas teisės aktuose nenurodytas, tad laikomasi protingumo kriterijų, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, kuriuo fiksuojamas vaizdo įrašas.

„Saugumo sumetimais, įprastai pakanka medžiagą saugoti savaitę ar dvi, per tiek įprastai jau žmogus kreipiasi dėl įvykio, kurį užfiksavo vaizdo kamera. Kameros negali būti naudojamos ir kitiems, nei numatyta, tikslams. Jeigu kameros įrengtos saugumo sumetimais – eismo įvykių, nelaimių, vagysčių atvejams, tai tik tokiais tikslais ir gali būti naudojama užfiksuota medžiaga bei suteiktas leidimas ją peržiūrėti. Negali, pvz., kreiptis kaimynas ir paprašyti medžiagos, kad galėtų patikrinti, kada ar su kuo sutuoktinė grįžo namo“, – vardija ribojimus Lina.

Pažeidimų įrengiant vaizdo kameras ir fiksuojant jomis asmens duomenis atvejais, galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Ji yra parengusi ir atmintinę dėl kamerų įrengimo bei išsamias rekomendacijas.

Prisidedant prie saugios aplinkos kūrimo, savo kamerą galima įregistruoti ir policijoje. Policija kameros fiksuojamų duomenų nematys, bet duomenų bazėje turės informaciją, kad šiuo adresu yra įrengta kamera. Įvykio atveju, policija gali kreiptis dėl duomenų ir taip padidinti namo ar kiemo saugumą.