Maži vabaliukai, bet dideli kenkėjai: trys natūralūs ir pigūs būdai, kaip išvyti juos iš savo sodo

Laimei, šių gyvių galima atsikratyti arba išvengti, tad dalinamės pagrindiniais spragių naikinimo ir išvaikymo patarimais.

Spragės (Alticini) moksliškai tariant yra daugybę (7000) rūšių apimanti lapgraužinių vabalų triba. Vadinasi, šiai kategorijai priklauso ne tik rūšys, bet ir giminingos gentys.

Šie vabaliukai yra gana patrauklūs, nedideli, kartais vos akimis įžiūrimi 1,5–5 mm padarėliai, ovalios formos su blizgančia danga. Dažniausiai esti vienspalviai mėlynos, juodos, bronzinės spalvos arba su geltonais dryžiais. Savo įdomų pavadinimą įgavo dėl spragsinčio judesio, mat iškilus pavojui storomis galinėmis kojomis jie gali šokinėti it blusos.

Kaip ir visiems vabalams, spragėms būdingi gyvenimo ciklai. Iš kiaušinių, sudėtų ant augalų stiebų apačios vasaros pradžioje, išsirita lervos, kurios maitinasi prie šaknų ar kituose augalų audiniuose. Maždaug po 1 mėnesio išsivysto jauni vabalai, kurie lenda lauk iš dirvos misti augalais. Suaugėliai žiemoja dirvoje ar miško paklotėje, o pavasarėjant ir temperatūrai pasiekus 10 laipsnių, atlieka savo nuožmų darbą ir graužia jaunų, dar itin jautrių augaliukų lapus.

Didžiausia blogybė, kuo spragės „užsiima“, tai lapų graužimas, palikdami skylėmis išmargintus lapus ir leipstančius kultūrinius augalus. Kai kada iš lapo lieka vien tik skeletas ar vabalai jame išgraužia takus. Kai kurios spragių rūšys pasiekia kritinę situaciją, kuomet žala derliui gali būti sunkiai ištaisoma, o ypač jauniems, ką tik pasodintiems augalams.

Priklausomai nuo augalo, kuriuo šie vabalai minta, neretai priskiriama ir spragių rūšis, kaip antai, lininė, ąžuolinė, bulvinė, avietinė, runkelinė spragės ar kitos. Kai kurios rūšys puola įvairų spektrą augalų, o kitos – tik tam tikrų šeimų augalus. Darže šie kenkėjai pažeidžia daugelį daržovių, ypač brokolius, kopūstus, ridikėlius, ropes ir kitus bastutinius augalus. Taip pat neigiamai paveikia ir javų, bulvių, erškėtinių augalų derlių.

Norint įsitikinti, ar jūsų augalus tikrai užpuolė spragės, verčiau ieškokite jų veiklos požymių, negu pačių vabaliūkščių. Vabalai ir taip jau esti maži, o pajutę pavojų – slepiasi ar pasprunka, tad ne visada galite pamatyti ant augalo egzistuojant juos pačius.

Spragių būvį jūsų pasėliuose rodo skylėti augalų lapai, o ypač skylės ant jaunų augalų. Nedidelės apvalainos kiaurymės išmargina lapus, dėl to augalas silpniau auga, o jaunus – gali ir pražudyti. Visgi spragės lapais neapsiriboja, nes kartais gali pagraužti stiebų bei pumpurų. Dar blogiau, kad tos pačios spragės gali pernešti bakterijas ir lemti augalo susirgimą infekcinėmis ligomis. Šie vabalai itin daug žalos padaro sausu ir šiltu oru, o tokios sąlygos Lietuvoje pastarosiomis vasaromis ir vyrauja.

Laimei, yra būdų, kaip šių kenksmingų vabaliukų atsikratyti:

Pabandykite pasigaminti naminius pesticidus ir juos išpurkšti ant vabalais infekuotų augalų lapų. Vienas iš variantų: pasigaminkite tirpalą iš 2 puodelių izopropilo alkoholio, 5 puodelių vandens ir 1 valgomojo šaukšto skysto muilo. Šį mišinį užpurkškite ant augalo lapų, palikite jį veikti per naktį.

Apibarstykite lapus paprastais talku, pelenais bei kitais milteliais. Jie atbaido pomidorų, bulvių, paprikų ir kitų augalų sprages.

Naudokite lipnias gaudykles, kurios sugaudo šokinėjančius vabalus.

Sezono pradžioje galima naudoti insekticidus, tačiau jie neveikia suaugusių vabalų.

Nepamirškite ir prevencijos dar prieš sėjant ar sodinant augalus. Dėl vabalo gyvenimo ciklų specifiškumo (jie žiemoja dirvoje), verta rudenį giliai perkasti ir įdirbti dirvą. Pavasarį dar galima pasėlį uždengti plėvele, kuri vabalams apribotų tiesioginį priėjimą prie augalo. Kai kurie sodininkai šalia kultūros sodina ir sprages atbaidančius, prieskoninius augalus, pavyzdžiui, juozažolę, mėtą, šalaviją.

Bet galima sodinti ir sprages viliojančius augalus (ridikėlius, bazilikus, nasturtes), taip vabalai pirmenybę teiks augalams „spąstams“, o ne pagrindinei kultūrai. Taip pat nepamirškite išnaikinti piktžoles, ypač bastutines.