Pietų Afrikos spalvomis pražystanti gėlė – lietuvių moterų numylėtinė, tik turi vieną trūkumą

Ką dar turėtumėte žinoti apie šią gėlę, dar vadinamą turto gėle, skaitykite toliau.

Gazanija (Gazania) – vienmetė, priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai, kilusi iš Pietų Afrikos. Stiebai – trumpi, gausiai apaugę lapais, kurie – ilgi, sidabriškai žali. Žiedai – ryškiaspalviai, būna įvairių spalvų – nuo tamsiai raudonų, oranžinių ir geltonų iki rausvų, baltų. Žydi nuo birželio mėnesio iki pirmųjų šalnų.

Lietuvoje auginama standžioji gazanija (Gazania rigens), kuri taip pat vadinama švytinčiąja (Gazania spledens), nors iš tiesų yra tas pats augalas. Kitos jos rūšys – gazania pinnata, gazania uniflora, gazania longiscapa – gana retos. Kaip viena gražiausių gazanijos rūšių, išskiriama hibridinės gazanijos – gazania x hybrida.

Teigiama, kad vokiečių botanikas Josephas Gaertneris ją pavadino graikų mokslininko Teodoro iš Gazos garbei, graikiškai žodis gaza reiškia „turtus“. Afrikanų kalboje gazanija vadinama „botterblom“, tai reiškia sviesto gėlė, o tai veikiausiai susiję su tuo, kad žiedlapių skonis, juos kramtant, primena sviestą.

Gazanija dažniausiai auginama iš sėklų. Jos sėklas geriausiai sėti anksti pavasarį į gėlių lovelius namuose. Į lauką daigus galima perkelti, kai praeina šalnų pavojus ir žemė pakankamai įšyla. Gazanijas reikėtų sodinti 30–40 cm vieną nuo kitos, kad jos galėtų tinkamai augti. Per tankus jų susodinimas gali sukelti miltligės problemų.

Renkantis vietą, kur sodinti gazanijas, turėkite omenyje, jog šios gėlės geriausiai auga smėlingame, gerai drenuojamame dirvožemyje, tačiau pakenčia daugelį dirvožemio tipų ir sąlygų. Pageidaujamas pH yra neutralus (artimas 7,0 pH), tačiau gazanijos pakenčia ir rūgščią iki 5,8 pH bei šarminę dirvą.

Taip pat būtina žinoti, jog geriausiai gazanijos augs ir žiedais džiugins saulėtoje vietoje. Joms reikia bent 6–8 val. saulės šviesos per dieną. Jei gazanijos augs daliniame šešėlyje – jums galbūt neteks pamatyti didžiosios dalies žiedų žydėjimo, nes pavėsyje jos suglaudžia savo žiedus.

Šešėlyje pasodintos gazanijos, dėl perteklinės energijos, kuri neskiriama žiedams, gali užaugti aukštesnės ir liaunesnės, viršydamos įprastą, 6–12 cm aukštį. Šešėlyje auginamos gazanijos dažnai prastai žydi arba gali net nežydėti visai.

Gazaniją taip pat galite auginti ir vazonuose. Sodinant juose, ypatingą dėmesį reikėtų skirti vazono drenažui. Gazanija yra linkusi į šaknų puvinį, kurį sukelia aplink šaknis stovintis vanduo, todėl drenažas leis šaknims pasisavinti vandenį ir augalo šaknys nesupus.

Nors gazanija ir laikoma nelepia, neimlia priežiūrai gėle, tam, kad jos žydėjimas jus džiugintų, turite žinoti pagrindinius niuansus, susijusius su šios gėlės priežiūra.

Laistymas: šioms gėlėms reikia labai nedaug vandens, kad žydėtų ir vešėtų. Net jei įsivyrautų sausringas laikotarpis, nenusigąskite ir neskubėkite jų laistyti – gazanijos atsparios sausringiems orams. Tarp kiekvieno laistymo rekomenduojama, kad dirvožemis pilnai išdžiūtų (dažniausiai tai trunka nuo 1 iki 2 sav. tarp kiekvieno laistymo).

Tręšimas: gimtojoje Pietų Afrikos uolų buveinėje gazanijos auga mažo derlingumo dirvožemyje, todėl komposto ir papildomų trąšų nereikia. Trąšų įterpimas gali sukelti augalui šoką, padarydamas jam daugiau žalos nei naudos.

Gazanijų ligos ir kenkėjai Dažniausi kenkėjai, galintys užkrėsti gazanijas, yra amarai ir voratinklinės erkės. Patariame reguliariai tikrinti lapų apačią, ar nėra kenkėjų, ir saugoti augalus, užtikrinant tinkamą saulės šviesos ir vandens kiekį.

Gazanijų taip pat neaplenkia ir miltligė bei šaknų puvinys, kuris gali atsirasti, jei dirva yra per daug drėgna ar per mažai drenuojama.

Dėl savo nereiklaus būdo, tačiau ypatingesnių dirvožemio sąlygų, surasti gėles, kurios galėtų augti šalia gazanijos – gali būti nelengva užduotis. Todėl atrinkome keletą rūšių, kurios tiek savo reikmėmis dirvožemiui, tiek žydėjimo laiku yra artimos gazanijai.

Geltonžiedė ešolcija (Eschscholzia californica) – dar vadinama Kalifornijos aguona. Gražūs, atlasą primenantys ir saulėlydžio spalvų žiedai – skiriamasis šios gėlės bruožas. Geltonžiedės ešolcijos yra vienmetės gėlės, geriausiai auga laidžioje nelabai derlingoje apysausėje žemėje, atviroje saulėtoje vietoje. Žydi visą vasarą, iki šalnų.

Eustoma (Eustoma), dar vadinama prerijų gėle, mėgsta turtingą, gerai drenuojamą dirvožemį ir saulėtą vietą. Jos nereikėtų perlaistyti, tik palaikyti drėgmę.

Pentas (Pentas lanceolata) – vienas labiausiai drugelius priviliojančių augalų. Geriausiai auga saulėtoje ir drėgnoje, tačiau gerai drenuotoje dirvoje. Pentas gerai auga tiek žemėje, tiek vazonuose, o žydi visą visą vasarą, net per didžiausius karščius.

Kaip 1883 m. rašė Pietų Afrikos botanikas Džonas Vudas (John Wood): „Lapų apatinėje pusėje esantis tomentum (veltinis, panašus į pūkuotų plaukelių apvalkalą) yra vienintelis daugelio vietinių zulusų merginų drabužis… Nykščio nagu nuskutama galinė lapo pusė ir pašalinamas vilnonis apvalkalas, galinė lapo pusė susukama, pamirkoma riebaluose ir pririšamas prie virvelės, kol susikaupia tiek, kad vėliau jis rišamas aplink juosmenį“.

Gazanijos žiedai jautrūs šviesos pokyčiams – jie užsiveria naktį ir ypač debesuotomis dienomis, toks elgesys vadinamas niktinastija. Nors tokio elgesio priežastis nėra iki galo išaiškinta, kai kurie mokslininkai mano, kad tai apsaugo žiedadulkes nuo sudrėkimo ir apsunkimo rasa. Čarlzas Darvinas, gerai žinomas dėl savo evoliucijos teorijos, manė, kad augalai naktį užveria žiedus, tam kad apsisaugotų nuo šalčio. Žiedų suskleidimas naktį taip pat gali apsaugoti žiedadulkes nuo nepageidaujamų kenkėjų.

Švelnaus atogrąžų klimato regionuose gazanijos dažnai laikomos daugiamečiais augalais, tačiau šaltesnio klimato šalyse ją galima laikyti vienmečiu augalu. Liaudies medicinoje gazanija buvo vartojama nuo plaučių uždegimo, akių, galvos, ausų skausmui ir nevaisingumui gydyti.