Kaip auginti granatmedį ir kokia granatų nauda, kviečiame skaityti toliau.
Granatmedis: išvaizda ir paplitimas
Granatmedis (Punica) priklauso granatmedinių augalų šeimai. Joje tik 2 augalų rūšys: tikrasis granatmedis (Punica granatum) ir sokotrinis granatmedis (Punica protopunica).
Labiausiai paplitęs ir geriausiai žinomas – tikrasis granatmedis. Sokotrinis granatmedis yra Sokotros salos endeminis augalas. Tai reiškia, kad jis auga tik toje saloje.
Tikrasis granatmedis natūraliai paplitęs Centrinėje ir Vakarų Azijoje, Pietų Europoje, Šiaurrytinėje Afrikoje. Taigi tai saulėtų ir šiltų kraštų medis. Lietuvoje natūraliai neauga, tačiau juos puikiai galima auginti kaip kambarinį augalą. Granatai idealiai tam tinka, nes turi seklią šaknų sistemą. Be to, auginimui kambaryje labai tinkama tikrojo granato veislė – nykštukinis granatmedis (Punica granatum „Nana“).
Granatmedis yra lapus metantis medis arba krūmas, užaugantis iki 5 metrų aukščio. Retai pasiekia 10 metrų. Lapai paprasti, lygiakraščiai. Žiedai dvilyčiai, gana stambūs, pavieniai arba susitelkę po kelis į žiedynus šakelių viršūnėse arba lapų pažastyse. Žydi ryškiais, raudonai oranžiniais žiedais. Kartais pasitaiko rausvai arba baltai žydinčių.
Vaisius – mums gerai žinomas granatas: daugiasėklis, padengtas odiškiu apyvaisiu. Granatai laikomi vitaminų „bomba“.
Granatmedžio žiedai bei granatų žievė naudojama medicinoje. Iš žiedų gaunami raudoni dažai.
Granatų reikšmė įvairiose kultūrose
Granatai – vaisingumo, gerovės ir tvarios santuokos simbolis. Jie pradėti auginti apie 5000 m. pr. Kr. Babilone. Čia kariai prieš kovą pakramtydavo granatų sėklų, nes tikėjo, jog tai suteikia jiems nenugalimumą.
Vėliau paplito ir kitur Artimuosiuose Rytuose, Europoje, Šiaurės Afrikoje. Granatų vaisių piešinių randama Egipto piramidėse. Senovės Egipte taip pat buvo tikima, kad į kapą įdėjus granatų, jie užtikrins mirusiajam amžiną gyvenimą.
Granatai minimi netgi Biblijoje, Giesmių Giesmės knygoje, kur mylimosios skruostus Saliamonas lygina su granato vaisiaus šonais. Taip pat stilizuotais granato formos piešiniais yra puošiami žydų kunigų drabužiai, todėl kad granatai yra laikomi žydų pažadėtosios žemės simboliu.
Apskritai, granatai itin svarbūs judėjų religijoje. Žydai laikosi tradicijos per Naujuosius metus suvalgyti granatą, nes tikima, jog granatas turi 613 sėklų – tiek, kiek yra Toros priesakų. Taip pat kai kurie rabinai laikosi nuomonės, jog Rojuje Ieva su Adomu nuo Pažinimo medžio suvalgė ne obuolį, tačiau granatą.
Granatai namuose: ką reikia žinoti?
Nors granatai yra gana ištvermingi medžiai ir gali pakelti net iki -10 laipsnių šalčius, tačiau Lietuvos klimatas jiems vis tiek per atšiaurus. Ypač kai žiemą gali spustelti ir kur kas žemesnė temperatūra. Tačiau namuose jie puikiai auga ir džiugina ne tik žiedais, tačiau ir užsimezgusiais valgomais vaisiais. Tiesa, ne visiems pasiseka sulaukti granatmedžio vaisių.
O ir tie, kurie užmezgami, kambaryje nesunoksta, nes trūksta saulės šviesos bei šilumos. Be to, jie būna labai nedideli, maždaug kaštono dydžio.
Auginimui kambaryje rekomenduojama rinktis jau minėtą nykštukinio granatmedžio veislę. Ji užauga tik iki 100–120 cm aukščio, tad idealiai tinka auginimui vazone.
Tik prieš nusprendžiant auginti granatą, reikia žinoti, kad jiems reikalinga labai daug saulės šviesos. Tad jeigu tik turite tokią vietą, drąsiai sodinkite granatą. Tuo labiau, kad nesunkiai jį galite išsiauginti iš sėklų. Tiesa, iš sėklų išauginti granatai nepasižymi vienodomis genetinėmis savybėmis kaip motininis augalas. Tačiau, kai auginami dėl grožio, ne dėl vaisių, tai neturi didelės įtakos.
Granatmedžio sodinimas
Granatai mėgsta sunkią, drėgną žemę, nors gali augti ir durpių mišiniuose. Tačiau geriau augs, jei bus pasodinti į derlingą, humusingą dirvą.
Sodinant būtina užtikrinti gerą drenažą, nes granatmedis mėgsta drėgną, tačiau neužmirkusią žemę. Taip pat reikia parinkti tinkamos talpos vazoną. Rekomenduojamas ne tiek gilus, kiek platus vazonas, nes granato šaknys plečiasi į šonus labiau nei į gylį. Pradžioje pakaks maždaug 30–36 cm skersmens vazono.
Granatmedžio auginimas namuose
Šviesa. Granatai yra sauliamėgiai augalai, kuriems reikia bent 6–10 valandų saulės šviesos per dieną. Todėl jų auginimui labiausiai tinkama pietinė arba vakarinė palangė. Daliniame pavėsyje augalas augs lėčiau, žydės ne taip įspūdingai ir greičiausiai neužmegs vaisių. Vasarą granatai puikiai jaučiasi lauke, ypač gaudami saulės šviesos. Todėl vasarai galite juos išnešti į balkoną, terasą ar kiemą.
Temperatūra ir drėgmė. Granatams reikia ne tik daug saulės šviesos, tačiau ir šilumos. Vegetacijos laikotarpiu ideali temperatūra granatmedžiams yra +26 laipsniai. Kadangi tai karštų ir sausų vietų augalai, jiems nereikia daug drėgmės. Kaip tik didelė drėgmė gali trukdyti augalui sukrauti žiedus.
Žiemą galima leisti granatams pailsėti ir palikti juos vėsesnėje patalpoje, kur temperatūra siektų apie +10 laipsnių. Gali būti, kad žiemos metu granatmedis numes dalį ar visus lapus. Tai visiškai normalu, nes augalas ilsisi. Tačiau jeigu visus metus jį laikysite vienodoje temperatūroje, greičiausiai net ir šaltuoju metu ims krauti žiedus.
Laistymas. Granatai gerai toleruoja sausros periodus, tačiau auginamus vazone reikėtų laistyti reguliariai. Žemė turi būti drėgna, tačiau jokiais būdais neužmirkusi ir ne nuolat šlapia. Karštomis vasaros dienomis gali tekti laistyti kasdien, o žiemą laistymas turėtų būti retesnis.
Tręšimas. Vazone auginamus granatmedžius rekomenduojama tręšti pavasarį, vegetacijos pradžioje ir vėliau kartą į mėnesį iki rugsėjo mėnesio. Tręšimui tinka žydintiems augalams skirtos arba universalios kompleksinės trąšos.
Persodinimas. Granatus rekomenduojama persodinti kas 1–2 metus, pavasarį, į didesnį vazoną.
Granatai: kodėl svarbus genėjimas?
Granatmedžiui labai svarbus genėjimas. Kasmet pavasario pradžioje granatai turi būti apgenimi. Genėjimas ne tik kontroliuoja augalo augimą, tačiau ir suteikia jam norimą formą. Pradėjus genėti jauną granatmedį galima išauginti jį krūmo arba medžio formos. Taip pat galima granatus auginti kaip bonsus.
Genėjimo metu nukerpami pernelyg ištįsę ūgliai, pašalinamos atžalos, praretinamos per tankiai augančios šakos, taip pat šalinamos džiūstančios šakelės, paliekant pačias stipriausias ir sveikiausias.
Ar kambaryje auginami granatai subrandins vaisius?
Kaip minėta, iš kambaryje auginamų granatmedžių taip pat galima tikėtis vaisių. Greičiausiai jie pilnai nesunoks, bus gana rūgštūs ir labai maži, tačiau vis dėlto tikri granatai.
Jeigu granatai auginami visą laiką kambaryje, jų neaplankys vabzdžiai – apdulkintojai. Tad norint sulaukti vaisių, rekomenduojama žiedų apdulkinimu pasirūpinti patiems: švelniai šepetėliu pernešti žiedadulkes nuo vieno žiedo prie kito.
Ar granatai išauga iš pirktų granato vaisių sėklų?
Tikrai taip, iš parduotuvėje pirkto vaisiaus, galima išauginti granatmedį. Genetiškai jis nebus identiškas motininiam augalui, tačiau taip pat augs, žydės ir galbūt netgi duos vaisių. Tačiau iš sėklų išauginti granatai vaisius ima megzti po maždaug trejų metų nuo pasodinimo.
Geriausiai granatus dauginti iš šviežių sėklų. Reikia nuo jų nuvalyti minkštimą ir pasodinti maždaug 1 cm gylyje į drėgną, tačiau neužmirkusią žemę. Greitesniam dygimui patariama uždengti plėvele. Sėklos sudygsta per 1–2 mėnesius.
Granatų dauginimas auginiais
Auginiais padauginti granatai vaisius mezga jau po dvejų metų nuo pasodinimo ir išlaiko visas genetines motininio augalo savybes.
Norint tokiu būdu padauginti augalą, reikia nukirpti apie 20 cm ilgio subrendusio augalo šakelę, pašalinti lapus ir įsmeigti ją į daiginimui skirtą žemę taip, kad virš žemės liktų 5–7 cm ilgio stiebas. Taip pat rekomenduojama uždengti plėvele, kad pakaktų drėgmės ir šilumos. Dauginant auginiais, rekomenduojama palaikyti apie +23–25 laipsnių temperatūrą. Kai dauginys išleis šakeles, galima jį persodinti į nuolatinę augimo vietą.
Ar granatai turi priešų?
Deja, tačiau ir kambaryje auginami granatai nėra apsaugoti nuo kenkėjų. Gana dažnai juos puola baltasparniai bei skydamariai. Taip nutikus, pradžioje patariama išmėginti natūralias kenkėjų naikinimo priemones, o joms nepadėjus, imtis cheminių insekticidų.
Kuo naudingi granatai?
Granatai ne veltui vadinami vitaminų „bomba“. Juose gausu vitamino C (viename vaisiuje yra net 40 proc. rekomenduojamos paros normos), taip pat vitaminų A, E, B6, B5, geležies, kalcio, folio rūgšties, skaidulų, kalio, tiamino, daug antioksidantų.
Granato vaisiai, valgomi švieži, arba šviežios jų sultys padeda pakelti geležies lygį kraujyje, taip pat mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.
Granatų žievelė taip pat naudojama liaudies medicinoje įvairiems negalavimams gydyti. Jos nuovirais gydomi virškinimo sistemos sutrikimai, stomatitas. Vonelės naudojamos mažinti pėdų prakaitavimą. O žievelės nuovirai naudojami plaukams skalauti.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/granatmedis/
https://www.thespruce.com/growing-pomegranate-indoors-5210843
https://www.gardeningknowhow.com/edible/fruits/pomegranate/pomegranate-houseplants.htm
https://tropicofcanada.ca/plant-care/care-of-pomegranate-deciduous/
