„Augo sode serbenta / Ašarinėm kekėm – / Buvo meilė taip šventa! / Niekam nepasakėm…“, – rašė Jonas Aistis. Šiame tekste aptarsime juodųjų serbentų istoriją, augimo sąlygas, sodinimą ir priežiūrą, taip pat išsamiau išnagrinėsime jų naudingąsias savybes.
Juodieji serbentai – nuo XIV a.
Juodieji serbentai (Ribes nigrum) pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose XIV amžiuje. Vieni iš ankstyviausių paminėjimų yra randami vienuolių botanikos ir medicinos raštuose.
Jie buvo aprašyti kaip augalas su gydomosiomis savybėmis ir buvo naudojami įvairioms ligoms gydyti. Ilgainiui juodieji serbentai tapo populiarūs tiek dėl savo skonio, tiek dėl naudos sveikatai, ir buvo plačiai auginami Europoje.
Juodieji serbentai – susipažinkite
Juodųjų serbentų krūmas paprastai auga nuo 1 iki 2 metrų aukščio. Krūmai yra tankūs, su daug šakų ir šakelių, kurios turi žvynuotą arba lygią žievę. Lapai dideli, dantyti, su penkiomis pagrindinėmis gyslomis. Jie turi stiprų aromatą, kuris ypač atsiskleidžia, jei lapus trinate ar smulkinate.
Juodieji serbentai žydi pavasarį, paprastai nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios. Žiedai yra maži, žalsvai gelsvi arba raudonai rudi, susitelkę kekėse (žiedynuose); juos apdulkina bitės. Po žydėjimo formuojasi uogos, kurios sunoksta vasaros viduryje, dažniausiai liepos mėnesį.
Uogos yra juodos arba tamsiai violetinės spalvos, blizgios. Jos nedidukės, apvalios, apie 1 cm skersmens. Uogos auga svyrančiomis kekėmis, kuriose gali būti nuo kelių iki keliolikos uogų. Juodieji serbentai yra saldžiarūgščiai, labai aromatingi, intensyvaus skonio.
Taigi juodųjų serbentų krūmai vasarą būna tankūs ir žali, su gausybe tamsių uogų, kurios yra gerai matomos dėl savo ryškios spalvos.
Juodųjų serbentų krūmas pradeda derėti maždaug po 2–3 metų nuo pasodinimo. Derėjimo laikotarpis trunka apie 10–15 metų, nors gerai prižiūrimi krūmai gali derėti ir iki 20 metų
Juodieji serbentai: kaip parinkti vietą?
Juodieji serbentai mėgsta saulės šviesą, todėl pasirinkite vietą, kurioje augalai gaus bent 6–8 valandas saulės šviesos per dieną. Dalinai šešėliuota vieta taip pat tinka, tačiau derlius gali būti mažesnis.
Serbentams tinka derlingas, gerai nusausintas ir humusingas dirvožemis. Dirvožemio pH turėtų būti neutralus arba šiek tiek rūgštus (pH 5,5–7,0). Serbentai mėgsta drėgną dirvožemį, tačiau jis neturėtų būti pelkėtas. Svarbu, kad vanduo neužsistovėtų, todėl prieš sodinant reikia įrengti gerą drenažą.
Pasirinkite vietą, kuri yra apsaugota nuo stiprių vėjų, mat jie gali pažeisti augalus ar nupūsti žiedus. Tai gali būti vieta šalia tvoros, sienos ar didesnių medžių, kurie užtikrins tam tikrą apsaugą nuo vėjo.
Rekomenduojame periodiškai keisti serbentų sodinimo vietą, kad išvengtume dirvožemio išsekimo ir ligų.
Juodųjų serbentų sodinimas: kada ir kaip?
Juodųjų serbentų sodinimas yra gana paprastas procesas, jei laikomasi kelių pagrindinių taisyklių.
Idealus laikas sodinti juoduosius serbentus yra rudenį (nuo spalio iki lapkričio vidurio), kai augalai yra ramybės būsenoje, bet dar nesušalo žemė. Tai leidžia augalams įsitvirtinti prieš žiemos šaltį. Jei rudenį nepavyko, serbentus galima sodinti ir ankstyvą pavasarį (nuo kovo iki balandžio vidurio), kai žemė atšyla, bet augalai dar nepradeda aktyviai augti.
Paruoškite sodinimo duobutes: apie 60 cm pločio ir 40 cm gylio. Sumaišykite iškastą žemę su kompostu, sapropeliu ar gerai supuvusiomis organinėmis trąšomis, kad pagerintumėte dirvožemio struktūrą ir maistingumą. Juodieji serbentai auga krūmais, todėl reikia palikti pakankamai vietos tarp krūmų, kad jie galėtų tinkamai išsiskleisti. Rekomenduojama sodinti serbentus maždaug 1,5–2 metrų atstumu vieną nuo kito.
Jei sodinate serbentų sodinukus su atviromis šaknimis, prieš sodinant jas mirkykite vandenyje kelias valandas. Tada apkirpkite pažeistas ar per ilgas šaknis, kad paskatintumėte geresnį šaknų vystymąsi.
Sodinimas: duobėje suformuokite mažą kalnelį iš žemės mišinio ir padėkite ant jo sodinuką taip, kad šaknys būtų tolygiai paskleistos. Sodinkite serbentus 5–7 cm giliau nei jie augo anksčiau (tai padės augalui suformuoti papildomas šaknis). Uždenkite šaknis žemės mišiniu, švelniai spausdami, kad neliktų oro tarpų, ir gausiai palaistykite.
Aplink augalus užpilkite 5–10 cm storio mulčio sluoksnį (pavyzdžiui, kompostą, šiaudus ar žievę), kuris padės išlaikyti drėgmę ir slopins piktžoles.
Pirmus metus po sodinimo pašalinkite visus žiedus, kad augalas sutelktų savo energiją į šaknų ir krūmo formavimąsi.
Juodųjų serbentų laistymas – lemtingas veiksnys derliaus kiekiui ir kokybei
Juoduosius serbentus reikia laistyti, ypač tam tikrais jų augimo laikotarpiais ir esant sausrai.
Pirmaisiais metais po pasodinimo reikia reguliariai (bent kartą per savaitę) laistyti, kad naujai pasodinti serbentai gerai įsitvirtintų.
Yra du kritiniai laikotarpiai, kai juodiesiems serbentams ypač reikia vandens. Tai žydėjimo metu – kad žiedai nepradėtų kristi ir tinkamai formuotųsi uogos. Taip pat uogų formavimosi ir augimo metu – kad uogos būtų didelės ir sultingos.
Geriausia laistyti anksti ryte arba vėlai vakare, kad sumažintumėte vandens garavimą ir apsaugotumėte augalus nuo karščio streso. Patikrinkite dirvožemio drėgmę keliais centimetrais žemiau paviršiaus. Jei jis yra sausas, laikas laistyti. Geriausia yra laistyti retai, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvožemio sluoksnius.
Juodieji serbentai – tręšimas
Juoduosius serbentus organinėmis trąšomis tręškite pavasarį: naudokite apie 5–10 kg komposto ar mėšlo kiekvienam krūmui. Svarbu – naudokite tik gerai perpuvusį mėšlą.
Jei tręšite mineralinėmis trąšomis, rekomenduojame krūmui naudoti apie 100–150 gramų kompleksinių trąšų (N-P-K) per metus. Tręšimą galite išskaidyti į dvi dalis: pusę pavasarį ir pusę po uogų nuskynimo.
Jei trūksta mikroelementų, kartais efektyviau tręšti lapus: purkškite trąšų tirpalą. Naudokite lapus tręšiančias trąšas pagal gamintojo nurodymus.
Jei nesate tikri dėl savo dirvožemio maistinių medžiagų sudėties, atlikite dirvožemio tyrimą. Tai padės tiksliau nustatyti, kokių trąšų ir kokiais kiekiais reikia.
Patariame augalus mulčiuoti: taip ne tik palaikysite dirvožemio drėgmę, bet ir papildomai aprūpinsite augalus organinėmis medžiagomis.
Juodųjų serbentų genėjimas – pagrindiniai principai
Juoduosius serbentus svarbu genėti, jei norite, kad krūmai būtų sveiki ir gausiai derėtų. Geriausias laikas genėti yra ankstyvas pavasaris, kol augalai dar nepradėjo aktyviai augti, bet po to, kai praeina didžiausi šalčiai (kovo–balandžio mėn.).
Naudokite aštrius, švarius genėjimo įrankius (genėjimo žirkles, sekatorius ar sodo pjūklą) siekiant išvengti augalo pažeidimo ir ligų plitimo. Po kiekvieno genėjimo dezinfekuokite įrankius.
Pagrindiniai genėjimo principai yra šie:
Pašalinkite senus ūglius. Pirmiausia pašalinkite senus, silpnus ar pažeistus ūglius. Juodųjų serbentų ūgliai produktyviausi per pirmuosius 3–4 metus, todėl vyresnius nei 4 metų ūglius galima pašalinti. Atpažinsite juos pagal tamsesnę, dažnai raukšlėtą žievę.
Palikite stiprius jaunus ūglius. Palikite apie 6–8 stipriausius jaunus ūglius kiekvienam krūmui, kad jie augtų ir derėtų.
Pašalinkite susikertančius ūglius. Pašalinkite ūglius, kurie susikerta ar trina vienas į kitą, kad išvengtumėte žaizdų ir ligų.
Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją. Siekite, kad krūmas būtų atviras ir gerai vėdinamas, pašalinkite per tankius ūglius, kad sumažintumėte ligų riziką.
Juodųjų serbentų genėjimas pirmaisiais metais po pasodinimo
Štai konkretus genėjimo pavyzdys, kaip genėti juodųjų serbentų krūmus pirmaisiais metais po pasodinimo:
Pirmieji metai po sodinimo – patrumpinkite pagrindinius ūglius iki maždaug 15–20 cm nuo žemės.
Antrieji ir tretieji metai – palikite apie 6–8 stipriausius ūglius, pašalinkite visus kitus. Patrumpinkite paliktus ūglius iki stipraus šoninio pumpuro.
Ketvirtieji metai ir vėliau – kasmet pašalinkite apie trečdalį senų ūglių, palikite stipriausius jaunus ūglius. Užtikrinkite, kad krūmas būtų atviras ir aplink jį lengvai cirkuliuotų oras.
Po genėjimo krūmus mulčiuokite – tai padės išlaikyti dirvožemio drėgmę ir neleis augti piktžolėms. Reguliarus ir tinkamas genėjimas padės išlaikyti jūsų juodųjų serbentų krūmus sveikus ir produktyvius daugelį metų.
Juodųjų serbentų dauginimas: 2 būdai
Juoduosius serbentus galima dauginti ūgliais arba atlankomis.
Juodųjų serbentų dauginimas ūgliais
Rudeniniai ūgliai yra kertami rudenį (spalio–lapkričio mėn.), kai augalas yra ramybės būsenoje. Pasirinkite sveikus, stiprius vienmečius ūglius. Nupjaukite juos apie 20–25 cm ilgio, su bent 3–4 pumpurais. Pasodinkite ūglius į paruoštą dirvą, įterpdami juos 2/3 ilgio į žemę, palikdami 1–2 pumpurus virš dirvos paviršiaus. Ūglius sodinkite maždaug 15 cm atstumu vieną nuo kito. Ūglius laistykite ir užtikrinkite, kad dirva būtų drėgna, bet nepermirkusi. Pavasarį jie turėtų pradėti leisti šaknis ir lapus.
Vasariniai ūgliai yra kertami vasarą (birželio–liepos mėn.). Pasirinkite jaunus, sveikus ūglius. Nupjaukite apie 10–15 cm ilgio ūglius, pašalinkite apatinius lapus, palikdami tik 2–3 viršutinius. Pasodinkite ūglius į drėgną, lengvą substratą (pvz., durpių ir smėlio mišinį). Įterpkite ūglius iki 2–3 cm gylio, užtikrindami, kad viršutiniai lapai būtų virš dirvos paviršiaus.
Laistykite ūglius ir laikykite juos šiltoje, šviesioje vietoje, bet ne tiesioginėje saulėje. Uždenkite juos plėvele ar stiklu, kad palaikytumėte drėgmę. Po kelių savaičių turėtų pradėti formuotis šaknys.
Juodųjų serbentų dauginimas atlankomis
Geriausias laikas horizontalių atlankų ruošimui yra pavasaris (balandžio-gegužės mėn.). Pasirinkite ilgą, lankstų ūglį ir nulenkite jį prie žemės. Padarykite seklias vagas ir įterpkite ūglį į žemę, virš dirvos palikdami tik viršūnę. Įtvirtinkite ūglį žemėje, naudodami vielinius ar medinius laikiklius. Uždenkite ūglio dalį dirvožemiu ir laistykite, kad palaikytumėte drėgmę. Atlankos turėtų pradėti šaknytis ir leisti ūglius per augimo sezoną. Kitą pavasarį ar rudenį atlankas galite atskirti nuo motininio augalo ir persodinti į nuolatinę vietą.
Geriausias laikas vertikalių atlankų ruošimui yra pavasaris ar vasaros pradžia. Pasirinkite stiprius, augančius ūglius. Apipilkite jų pagrindą žeme, kad paskatintumėte šaknų formavimąsi. Pritvirtinkite ūglį prie vertikalios atramos. Laistykite atlankas ir palaikykite dirvą drėgną. Atlankos turėtų šaknytis ir leisti naujus ūglius per augimo sezoną.
Rudenį arba kitą pavasarį atskirkite šaknis išleidusius ūglius ir persodinkite juos į nuolatinę vietą.
Juodųjų serbentų nauda sveikatai
Juodieji serbentai yra tikras vitaminų ir mineralų lobynas. Jie yra ypač turtingi vitaminu C – viename puodelyje uogų yra daugiau šio vitamino nei apelsinuose. Be to, juodieji serbentai yra puikus antioksidantų šaltinis, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais ir lėtinti senėjimo procesus. Juoduosiuose serbentuose esantis vitaminas C stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su infekcijomis.
Vitaminas A palaiko gerą regėjimą ir odos sveikatą. Kalcis, geležis ir magnis svarbūs kaulų sveikatai ir kraujotakai. Dėl didelio skaidulų kiekio juodieji serbentai taip pat skatina virškinimo sistemos veiklą.
Juodųjų serbentų uogos kulinarijoje
Juodieji serbentai kulinarijoje naudojami labai įvairiai.
Juodųjų serbentų uogos dažnai naudojamos gaminant uogienes ir džemus dėl savo intensyvaus skonio ir natūralaus pektino kiekio, kuris padeda tirštinti produktus. Jie gali būti naudojami pyraguose, pyragaičiuose, tortuose, ledų ir želė gamyboje.
Juodieji serbentai yra puikus ingredientas sultims, kokteiliams, likeriams ir vynams gaminti. Jie gali būti naudojami padažams, kurie puikiai tinka prie mėsos patiekalų, ypač laukinių paukščių, žvėrienos ar kiaulienos.
Juodųjų serbentų sultys – supergėrimas vyrams? Jos stiprina imunitetą, padeda gydyti ligas ir dar daugiau
Dėl didelio vitamino C kiekio, juodųjų serbentų uogos dažnai naudojamos sveikatos papildų ir maisto papildų gamyboje.
Juodųjų serbentų lapai kulinarijoje
Šie lapai dažnai naudojami marinuojant daržoves, pavyzdžiui, dedami į stiklainius kartu su agurkais, kad suteiktų jiems aromato ir skonio. Jie taip pat gali padėti išlaikyti daržovių traškumą. Juodųjų serbentų lapai dedami į uogienių ir konservų stiklainius, siekiant pagerinti skonį ir prailginti galiojimo laiką.
Juodųjų serbentų lapai naudojami ruošiant įvairius gėrimus, pavyzdžiui, arbatą, limonadą ar kokteilius. Jie suteikia gėrimams subtilų, gaivų skonį. Lapai gali būti dedami į sultinius ar sriubas, kad suteiktų papildomą skonį. Kartais juodųjų serbentų lapai naudojami kaip natūralus aromatizatorius kepiniuose ir desertuose.
Juodųjų serbentų lapų arbata – jaunystės eliksyras. Mūsų soduose slypinti gydomoji galia
Augindami juoduosius serbentus, ne tik praturtinsite savo sodą gražiomis ir naudingomis uogomis, bet ir suteiksite savo šeimai galimybę mėgautis natūraliais, vitaminų pilnais skanėstais visus metus.
Šaltiniai:
https://pubs.rsc.org/en/content/articlelanding/2012/fo/c2fo30058c
https://draxe.com/nutrition/black-currant/