Apie tinkamą namų priežiūrą, įpročius bei geriausias švaros priemones dalijosi Erika Petravičienė, „Grožio kelias“ parduotuvės, įsikūrusios prekybos miestelyje „Urmas“, vedėja.
Kvepiančių namų paslaptis – ne magiški gaivikliai
Visi žmonės nori, kad jų namai nuolat skaniai kvepėtų, todėl atsiradus prastam kvapui dažnai pasitelkiami trumpalaikiai sprendimai. Pavyzdžiui, purškiami gaivikliai, kurių kvapas dingsta sąlyginai greitai. Siekiant visam laikui atsikratyti nemalonaus kvapo namuose, būtina į šią problemą pažvelgti giliau. Pirmiausia reikia išsiaiškinti blogo kvapo priežastį, iš kur jis ateina. Galbūt seniai valytas unitazas, galbūt šiukšlės neišneštos ir panašiai.
Kuomet blogo kvapo priežastis yra pašalinta, o namai švarūs, galima imtis ir papildomų žingsnių, kurie padės namuose palaikyti ne tik neutralų, tačiau ir specifinį malonų aromatą. Geriausiai malonų kvapą namuose skleidžia ir palaiko natūralaus vaško žvakės arba natūralūs garuojantys pastatomi namų kvapai.
Specialios valymo priemonės leis dulkėmis rūpintis rečiau
Ne paslaptis, kad dulkės ant įvairių paviršių kaupiasi greitai, o jų nenuvalius namai atrodo neprižiūrėti. Kad dulkių nereikėtų valyti kasdien, o paviršiai vis tiek atrodytų tvarkingai, geriausia yra pasitelkti tam specializuotas priemones.
Yra specialus valiklis, pavyzdžiui, mediniams paviršiams, kuris veikia antistatiškai – jį panaudojus valymui net apie savaitę laiko dulkės negali nugulti ant paviršiaus.
Dezinfekcija – tik virtuvėje
Pasaulinė epidemija daugelį žmonių išmokė, kokia svarbi ir būtina yra dezinfekcija. Visgi, dėl epidemijos laikotarpiu tvyrojusios bakterijų baimės kai kurie žmonės yra linkę valyti ir dezinfekuoti namų paviršius dažniau nei reikėtų. Dezinfekciją taikyti reikėtų tik paviršiams virtuvėje, kur yra maistas, o kitose namų erdvėse tai nėra būtina.
Kiek dažnai reikėtų dezinfekuoti tą paviršių labai priklauso nuo gyvenimo būdo – yra žmonių, kurie visai negamina, kiti gamina kasdien, pagal tai atitinkamai ir priklauso dažnumas. Geriausia būtų dezinfekuoti paviršius vieną kartą į savaitę, būtinybės tai daryti dažniau nėra. Visgi, įprastai nuvalyti paviršius patartina po kiekvieno gaminimo.
Kovoje su dėmėmis – tik specializuotos priemonės
Baldų ar kilimų dėmių valymas gali būti tikras iššūkis. Kai kurių dėmių nepavyksta pašalinti iki galo, o kartais valymo procesu pažeidžiamas pats audinys. Todėl nors nešvarumų ir nelieka, atsiranda aiškiai išsiskiriantis spalvos ar tekstūros skirtumas. Siekiant efektyviai pašalinti dėmę nepažeidžiant paviršiaus, geriausia naudoti specialiai tam pritaikytas priemones. Ypač tas, kurių sudėtyje nėra chloro.
Galima valyti rankiniu būdu, putų pagalba iškeliant ir išvalant konkrečią dėmę. Arba iš specialaus šampūno pasigaminti tirpalą ir juo išplauti, pavyzdžiui, visą kilimą. Siekiant apsaugoti valomą paviršių, patartina nenaudoti bet kokių, tam nepritaikytų cheminių priemonių.
Nepamirškite keisti kempinėlių
Gali pasirodyti, kad dažnas indams plauti skirtų kempinėlių ir šluosčių keitimas nėra būtinas, nes iš pirmo žvilgsnio jos atrodo švarios. Nepaisant to, net ir išplovus kempinėlę po kiekvieno naudojimo, nepastebimos bakterijos ir nešvarumai kaupiasi jų viduje.
Kempinėles, šluostes reikėtų keisti kas 1–2 savaites, kadangi muilo apnašose taip pat kaupiasi ir dauginasi bakterijos. Kartais nuo to virtuvėje atsiranda nemalonus kvapas.
Skalbimo mašina pati neišsivalys
Nors kiekvieno naudojimo metu į skalbimo mašiną yra dedama daug skirtingų valymo priemonių, jos yra skirtos drabužių švarai, o ne pačiai mašinai. Laikui bėgant, vidiniuose skalbimo mašinos mechanizmuose kaupiasi kalkės bei kiti nešvarumai, kurie ne tik kenkia pačiai mašinai, tačiau ir blogina drabužių išplovimo kokybę.
Kas 2–3 mėnesius privalome valyti skalbimo mašiną tiek nuo kalkių, tiek nuo įvairių grybelių, bakterijų. Būtent dėl jų dažnai iš nevalytos mašinos būgno pradeda sklisti nemalonus kvapas. Skalbimo mašinos valymui skirta priemonė yra supilama į būgną arba specialią valiklio talpą ir paleidžiamas tuščias skalbimo ciklas aukštoje temperatūroje, kuris ir pašalina visus nepageidaujamus nešvarumus.
Atviros vonios durys – efektyviausias pelėsio priešas
Drėgmė ir šiluma yra idealiausia terpė pelėsio atsiradimui ir gyvavimui, todėl ne paslaptis, kad opiausia ši problema yra vonios kambaryje. Jeigu pelėsis jau atsirado, labai svarbu kuo greičiau jį kruopščiai išvalyti, su specialiai tam skirtomis priemonėmis, kurios ne tik efektyviai nuvalys, tačiau ir apsaugos paviršių nuo tolimesnio jo atsiradimo.
Net ir pačių geriausių chemijos priemonių pelėsio prevencijai neužtenka – pats svarbiausias žingsnis yra oro cirkuliacijos užtikrinimas. Vonios kambario durys turėtų būti atidarytos visą laiką. Jos uždarytos turėtų būti griežtai tik tada, kai žmogus prausiasi. Dar geriau, jei namuose atidaromos balkono durys, langai, taip yra kuriama trauka, mikrocirkuliacija.
Generalinė tvarka – būtina
Ekspertė pataria kartą į mėnesį nuodugniai išvalyti visas namų erdves. Langai į šį sąrašą neįeina – jos teigimu, langus užtenka valyti 2–3 kartus per metus. Puiki proga tai prisiminti ir padaryti yra šventinis laikotarpis – Velykos ir Kalėdos.
„Mes gyvename pakankami sunkioje terpėje: gatvėse yra daug dulkių, visur tvyro žiedadulkės. Apsivalymas kas savaitę yra tik akiai apgauti, paviršutiniškas. Todėl pagrindinis ir svarbiausias patarimas – nuosekliai išsivalyti, nes kai viskas kaupsis ir kaupsis bus tik blogiau. Todėl generalinė tvarka, mano nuomone, kartą į mėnesį turi būti daroma“, – teigė ji.
