Bijūnų galima rasti beveik kiekviename sode. Tačiau, nepaisant tokio populiarumo, gana dažnai galima susidurti su klausimu, kaip juos prižiūrėti, kad žydėtų kuo vešliau.
Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad yra dvi bijūnų rūšys: medelio formos ir žoliniai.
Medžio formos bijūnai atrodo kaip maži daugiamečiai krūmai sumedėjusiais stiebais, o žoliniai – tai daugiamečiai krūmai, kurie kasmet atželia į dirvos paviršių ir pavasarį vėl atgyja.
Žinoma, tai ne vienintelis skirtumas.
Į medžius panašūs bijūnai yra tvirtesni ir ant savo stiebų gali išlaikyti daugiau žiedų, tačiau populiaresni yra žoliniai, todėl apie juos toliau ir kalbėsime.
Abi rūšys dauginamos vienodai.
Po žydėjimo ant stiebų pasirodo pumpurai. Kuo jų daugiau, tuo daugiau žiedų bus kitą sezoną. Ir kuo jie sveikesni, tuo vešlesni bus būsimi žiedai.
Norint veiksmingai prižiūrėti bijūnus, labai svarbu gerai suprasti jų augimo ciklą.
Iš tikrųjų šiuos augalus galima vadinti tikrais gėlių „feniksais“. Žoliniai bijūnai miršta kiekvieną rudenį, kad pavasarį atgimtų ir vėl džiugintų žiedais.
Sodininkai rekomenduoja per vieną sezoną vienu metu atlikti tris bijūnų genėjimus:
iš karto po žydėjimo;
vasarą (sanitarinis);
rudenį (kai augalas pagelsta).
Tačiau būtent nuo pirmojo genėjimo labiausiai priklauso, kiek žiedų augalas turės kitą sezoną.
Būtina, kad krūmas visas jėgas nukreiptų ne sėkloms subrandinti, o žiedpumpuriams užmegzti.
Bijūnai ypatingi tuo, kad ant kiekvieno stiebo po žydėjimo susiformuoja pumpuras, iš kurio vėliau išaugs naujas stiebas su žiedais.
Pumpurui susiformuoti reikia 30–45 dienų.
Todėl labai svarbu bijūnus genėti iš karto po žydėjimo.
