Darbai sode: priklausomai nuo saulės laidos, kada kuriuos atlikti geriausia

Čia pateiksime išsamius patarimus, kada naudingiau darbus paskirstyti priklausomai nuo dienos eigos, saulės tekėjimo bei laidos. Taip pasieksite geriausių rezultatų ir nepakenksite augalams bei sau pačiam.

Patyrę sodininkai žino, kad anksti kėlęs – daug nuveiksi, tad darbai sode ir darže geriausia atlikti ryte (maždaug nuo 6 iki 8 (ar 9) valandos ryto). Augalai jau būna pabudę iš po nakties, todėl yra pasiruošę laistymui, karpymams, ravėjimui, tręšimui ir kitoms užduotims.

Taip pat šiuo metu oras būna vėsesnis negu vakare, vadinasi, ir malonesnis pačiam žmogui. Kai kurie pastebi, kad ryte būna kiek ramiau ir tyliau, vyrauja silpnesni vėjai, mažiau kamuoja uodai ir kiti gyviai, todėl darbai sode gali būti ramiai apgalvojami ir suplanuojami. Šis dienos etapas sodo priežiūros rutinai yra rekomenduojamas ir ekspertų.

1. Vejos ir daržo laistymas. Išpuoselėtai vejai išlaikyti, ją tenka atidžiai prižiūrėti, tad laistymas yra viena iš kertinių darbų. Nors vejos laistymo laikas kelia diskusijų, visgi geriausias laikas ją laistyti yra labai anksti ryte. Taip iki vidurdienio ar popietės karščių drėgmė jau bus susigėrusi į dirvą. Esant itin sausiems orams netgi rekomenduojama veją laistyti porą kartų per dieną, tad papildomas vakarinis laistymas padės vejai išlikti gyvybingai. Tačiau neatidėkite to nakčiai, nes taip tik paskatinsite plisti ligas ir grybus.

Apskritai ne tik veją, bet ir kitus daržo augalus derėtų laistyti ryte – taip pataria ir ekspertai. Per dieną sušilęs vanduo geriau įsisavinamas augalų, užkertamas kelias per vandenį plisti ligoms.

2. Tręšimas ir ravėjimas. Dienos pradžioje naudinga atlikti ir augalų tręšimą, nes jie jau būna pasiruošę absorbuoti „maistą“. Kalbant apie ravėjimą, tai nepageidaujamas piktžoles išrauti yra geriausia po lietaus, po laistymo arba anksti ryte, kol ant žemės dar yra iškritusi rasa. Pastebima, kad drėgna žemė padeda efektyviau ir lengviau išravėti piktžoles.

3. Krūmų ir medžių genėjimas. Medžių, krūmų genėjimą geriausia atlikti ryte, nes tada augalas gali atsigauti per dieną. Taip pat rytiniai saulės spinduliai padeda išdžiovinti genėjimo žaizdas ir sumažina grybelinių infekcijų riziką. Tokie darbai sode kaip genėjimas, apima ne tik medžius ir krūmus, bet ir gėles bei kitus žolinius augalus.

4. Daržovių sėja ir sodinimas. Jeigu dar liko nepasėtų daržovių (agurkai lauke, moliūgai, cukinijos) ar gėlių sėklų, tai jas į dirvą sėkite ryte. Rytinės sėjos metu vanduo turi pakankamai laiko prasiskverbti į dirvožemį ir sušilti per visą dieną. Tuo tarpu pasėjus sėklas vakare, reikėtų užtikrinti šiltas sąlygas.

5. Derliaus ėmimas ir vaistažolių rinkimas. Ar norėsite nusiskinti keletą svogūnų laiškų, krapų šakelių, ar jau išrauti užaugusį ridikėlių ar kitų daržovių ir vaisių derlių, rytas (iš karto pradžiūvus rasai) tam yra tinkamiausias. Tuomet vaisiuose ir daržovėse yra daugiausia vandens, dėl ko jie būna skanesni ir ilgiau išsilaiko.

Ryte taip pat geriausia rinkti vaistažoles džiovinimui. Žolelių žiedai dar nebūna prasiskleidę, todėl išlaiko geriausias vaistines savybes, o eteriniai aliejai dar nebūna išgarinti saulės.

6. Pasiruoškite pasidauginti augalus. Gėlėms padauginti atkirpti auginio šakelę nuo motininio augalo geriausia yra anksti ryte. Nustatyta, kad augalo augimo hormonų pikas ūgliuose būna būtent tokiu metu, todėl yra didesnė tikimybė auginiui išgyventi ir įsitvirtinti.

7. Pasirūpinkite ir paukščiais. Jeigu norite, kad paukščiai džiugintų savo giesmėmis jūsų sodybą, paruoškite girdyklas paukščiams. Šias girdyklas reikia pripildyti švariu vandeniu iš pačio ankstyvo ryto, nes skraidantys plunksnuočiai kyla dar prieš aušrą. Jeigu nesate linkęs anksti keltis, pripildytomis girdyklomis galite pasirūpinti ir iš vakaro.

Tiems, kam dienos pradžia prasideda tik saulei įsidienojus, yra gerų naujienų, nes esminius darbus sode galima atlikti ir vakare (maždaug nuo 16–17 valandos iki sutemų). Tuo metu saulė jau taip stipriai nebekaitina, todėl užsiimti darbais ir malonu, ir nekenkia. Visgi sutinkama, kad geriausias laikotarpis sodo ruošos darbams atlikti priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus.

1. Vejos pjovimas. Iš tikrųjų veją pjauti vienodai gerai tiek ryte, tiek vakare. Visgi ryte veją dar būna užklojusi rasa, tad galbūt geriau ir patogiau šį darbą atlikti vakare. Svarbiausia, kad žolė nebūtų drėgna, o oras nebūtų per daug kaitrus ir saulėtas.

2. Papildomas laistymas. Nors geriausias dienos laikas laistyti augalus yra rytas, visgi sausu ir karštu oru vakarinis laistymas taip pat padeda dirvai ilgiau išlikti drėgnai. Tad nesant galimybių šio darbo atlikti ryte, tai bent nepamirškite jo atlikti vakare.

3. Sodinimas ir persodinimas. Augalų sodinimą ir persodinimą geriausia atlikti debesuotą ir nesaulėtą dieną, taip išvengiant augalams patirti papildomą stresą persodinimo metu. Vakaras taip pat yra naudingas šiam darbui atlikti.

4. Daigų retinimas ir nužydėjusių gėlių genėjimas. Vakaro valandos yra tinkamas metas retinti daigus, nes dėl vėsesnės temperatūros ir tamsesnių sąlygų likusiems daigams lengviau atsigauti po patirto streso. Vakare galite drąsiai tvarkyti ir savo gėlių darželį, iškarpydami džiūstančius lapus ir nužydėjusius žiedus.

5. Pesticidų purškimas. Jeigu nepavyksta išvengti chemikalų panaudojimo sode, šias priemones geriausia panaudoti vakare, kai nebespigina saulė, oras atvėsta, o vabzdžiai apdulkintojai jau nebezvimbia aplink. Šią užduotį galite atlikti ir labai anksti ryte.

Norint apsaugoti save ir augalus, geriau neplanuokite jokių darbų sode ir darže vidurdienį ir popiet. Visų pirma, nėra ko vaidentis tokiu metu lauke, kai kaitrūs saulės spinduliai degina žmogaus odą ir gali sukelti kitų rimtesnių komplikacijų. Geriau jau atidėkite darbus kelioms valandoms ir tuo metu pailsėkite. Kita priežastis – vidurdienio saulė sukelia stresą ir augalams. Joks laistymas, tręšimas, genėjimas, dauginimas, ravėjimas ar kita veikla neturėtų būti atliekama šiuo metu.

Štai kokie pavojai iškyla:

saulė gali apdeginti ką tik palaistytų augalų lapus, taip pat vanduo greičiau išgaruoja ir laistymas tampa neefektyvus;

per saulės kaitrą neįsisavinamos trąšos, o skystos trąšos išgaruoja – taip švaistomas produktas;

šviežios apgenėtų augalų žaizdos bus veikiamos didelio karščio, todėl augalas patirs stresą, gali padidėti stiebo pažeidimų tikimybė;

išdžiuvusi ir dulkanti dirva netinkama ravėjimui. Dėl suplukusios dirvos gali tekti kartu su piktžole netyčia išrauti ir auginamą augalą arba pažeisti jo šaknis;

auginių ėmimas per vidurdienio karščius skatina augalą netekti daug drėgmės, pagreitina jo vytimo procesą, bei sumažina padauginimo galimybes;

tomis valandomis, kai saulė aktyviausia, pavojinga ir žmogaus sveikatai, jeigu nesiimama apsaugos priemonių.