Mažosios Lietuvos kultūros paveldu besidomintis V.Bliūdžius atkūrė daugybę vėtrungių, kurias Kuršių marių žvejai kadaise iškeldavo savo burvalčių stiebuose.
Ši tik pamariui būdinga medinių laivų ženklinimo tradicija išnyko, bet nagingo meistro kūrinių galima išvysti Nidos, Juodkrantės vėtrungių galerijose, krantinių ekspozicijose po atviru dangumi.
„Independence“ valdytojų paprašytas V.Bliūdžius sukūrė didžiausią savo vėtrungę – 31 m ilgio ir 8 m aukščio piešinį, užklijuotą dujų laivo priekyje ant abiejų korpuso pusių. Iš tolo matomos vėtrungės ženklai atspindi reikšmingiausius Lietuvos valstybingumo įvykius – nuo Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo iki stojimo į Europos Sąjungą ir NATO.
„Dujų laivas „Independence“ – ryškus Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolis. Jo vėtrungė skleidžia šią svarbią žinią ir atkreipia dėmesį į išskirtinį mūsų krašto paveldą, skatina juo didžiuotis, gerbti ir puoselėti tradicijas. Vėtrungės dabar išgyvena savotišką atgimimą, pasakoja apie tai, kas mums yra brangu ir svarbu“, – kalbėjo Švėkšnoje (Šilutės r.) gyvenantis ir dirbantis dailidė V.Bliūdžius.
Įspūdingo dydžio stilizuotą vėtrungės atvaizdą švėkšniškiui padėjo kurti istorikas Norbertas Černiauskas, menininkas Artūras Širinas, eskizus paišė ir jo sūnėnas Lukas Bliūdžius, kuriam nagingas meistras stengiasi perduoti savo amatą, patyrimą, meilę praeities paveldui.
Kuršių nerijos senbuviai vėtrunges kurdavo pasitelkę abstrakčias geometrines formas, pagonybę menančius simbolius – saulę, žvaigždes, mėnulį. Šitaip jie įprasmindavo savo giminės istoriją, svarbiausias vertybes. Savita ženklų sistema padėdavo nustatyti gyvenvietes, iš kurių kilę žvejai.
Tokia burvalčių ženklinimo sistema buvo pernelyg sudėtinga, kad žvejybos prižiūrėtojai mariose iš tolo galėtų atpažinti dešimtis skirtingų simbolių. Pirminę vėtrungių paskirtį vėliau užgožė estetinė funkcija – žvejai jas ir toliau drožinėjo, puošdavo savo namus, pardavinėjo turistams.
