Atsargiai su šia priemone: darže ji gali ne tik padėti, bet ir pakenkti

Tad kas yra dirvos kondicionierius ir kokie jo privalumai bei trūkumai?

Apskritai dirvos kondicionieriumi vadinamas medžiagų mišinys, gebantis pagerinti fizinę ar mechaninę dirvos struktūrą, stabdyti vandens sukeltą eroziją, pagerinti derlingumą. Šio produkto sudėtis gali būti organinės ar mineralinės prigimties, arba jų kombinacija, kuri pateikiama granulių, kristalų ar įprastos žemės, komposto pavidalu. Kartais dirvos kondicionieriais vadinami ir įrenginiai bei padargai, kurie aeruoja, purena dirvos paviršių bei smulkina didesnius dirvožemio gabalus.

Organiniuose kondicionieriuose yra perpuvusio mėšlo, kiliminių augalų liekanų, nuotekų dumblo, sapropelio, medžių pjuvenų, sumaltos pušies žievės, samaninių durpių, šiaudų, kraujo ir kaulų miltų.

Kai kuriuose neorganiniuose kondicionierių mišiniuose yra tokių komponentų, kaip poliakrilamidai, susmulkintas kalkakmenis, skalūnas, gipsas, glaukonitas, polisacharidai, kartais saponinai ir kita.

Viena pagrindinių priežasčių, kuomet pasitelkiamas dirvožemio kondicionierius, yra prastos kokybės dirvos gerinimas. Jeigu dirva suplukusi, sutankėjusi, nederlinga, su ekstremaliomis pH ribomis (labai rūgšti ar per daug šarminga), itin molinga, arba atvirkščiai – pernelyg smėlinga – dirvos kondicionierius gali ištaisyti šią padėtį. Visgi, universalaus produkto nėra, todėl konkrečiai problemai spręsti pasirinkite specializuotą kondicionierių.

Štai kokias funkcijas apibendrintai gali atlikti dirvos kondicionierius:

sureguliuoti dirvos pH;

padidinti dirvožemio poringumą;

padidinti vandens infiltraciją į dirvožemį;

neleisti susidaryti „plutai“;

stabdyti eroziją ir vandens nuotėkį;

sukurti purų, lengvai įdirbamą sluoksnį;

leisti greičiau išdžiūti po lietaus ar drėkinimo;

kai kurie geba valyti dirvožemį nuo druskų, sunkiųjų metalų, pesticidų;

aprūpinti mikroorganizmus maistu.

Atradę šią medžiagą, ūkininkai ir sodininkai negali nustygti vietoje, nes dirvožemio kondicionierius suteikia daug pranašumų ir pagerinimų. Panaudojus šią medžiagą galima pastebėti, kad:

jame auga stipresni, didesni augalai su platesne šaknų sistema;

sėklos sudygsta anksčiau ir greičiau gaunamas derlius;

efektyviau naudojamas vanduo;

lengviau šalinamos piktžolės;

augalai geriau įsisavina trąšas;

naujai pasodinti augalai geriau prigyja;

augalus mažiau kamuoja ligos, susijusios su prasta dirvos aeracija;

reikia mažiau energijos žemei įdirbti.

Nors dirvožemio kondicionierius savo sudėtimi atrodo it nekaltas mišinys, visgi kai kada jo perteklius ar netinkamas naudojimas gali ir pakenkti. Bene labiausiai ši priemonė „nusideda“ druskingumo didinimu dėl sudėtyje esančių kalcio ir magnio preparatų. Taip pat yra įrodymų, kad kai kuriuose kondicionieriuose esantys saponinai kenkia dirvoje gyvenantiems sliekams ir kitiems organizmams.

Pastebėta, kad druskos, azotas, metalai ir kitos maistinės medžiagos, kurių yra daugelyje dirvožemio gerinimo priedų, nėra produktyvios, jei jų dedama per daug, ir iš tikrųjų gali pakenkti augalų sveikatai. Tai gali reikšti, kad perteklinės medžiagos paprasčiausiai išsiplauna ir nuteka į vandens telkinius, o tai kenkia vandens kokybei ir aplinkai.

Dirvožemio kondicionieriai gali būti naudojami įvairiais būdais. Kai kurie iš jų prieš sodinimą įterpiami į dirvą kultivatoriumi ar rankinėmis priemonėmis, o kitus reikia purkšti po augalų pasodinimo arba periodiškai per vegetacijos sezoną. Prieš naudojant dirvožemio kondicionierių rekomenduojama atlikti dirvožemio tyrimus. Taip bus galima sužinoti, kokios būklės ir struktūros šiuo metu yra jūsų dirva ir kokį kondicionierių pasirinkti esamoms problemoms spręsti.

Dažniausiai procedūra būna tokia:

Pirmiausia ant dirvos viršaus užbarstykite 2,5–5 cm sluoksnį dirvožemio kondicionieriaus (tikslus reikalingo dirvožemio kondicionieriaus kiekis priklauso nuo naudojamo dirvožemio kondicionieriaus tipo ir dirvos būklės).

Kai dirvos kondicionierius jau išbarstytas, sodo šakėmis arba kauptuku kruopščiai ir tolygiai įmaišykite ją į viršutinį dirvos sluoksnį.

Po to viršutinį dirvos sluoksnį kruopščiai palaistykite. Tai padės suaktyvinti dirvožemio kondicionierių ir užtikrins, kad jis tolygiai pasiskirstytų dirvoje. Nepamirkite laistyti reguliariai. Esant poreikiui, kasmet ar kas kelerius metus procedūrą pakartokite.