Gervuogių sodinimas – neatidėliokite, jei norite ne tik tobulų uogų, bet ir sodrių lapų arbatai

Ne mažiau vertinga yra ir iš gervuogių lapų ruošiama arbata. Tad jeigu rudenį nepasisodinote šių uogakrūmių, gervuogių sodinimas turėtų būti įtrauktas į jūsų skubių pavasarinių darbų sąrašą.

Gervuogės sodinamos rudenį, rugsėjo–spalio mėnesiais arba anksti pavasarį, kovą–balandį.

Gervuogėms reikia parinkti saulėtą vietą užuovėjoje, kadangi joms reikia daug šviesos. Norint, kad gerai prigytų, sodinukus reikia sodinti į išpurentą, išravėtą nuo piktžolių dirvą. Gervuogės geriausiai augs ir daugiausiai derliaus duos derlingame, lengvame priemolyje, priesmėlyje augs sunkiai, o sunkioje, daug molio turinčioje dirvoje augalui sunkiai seksis įsišaknyti.

Netinka užmirkusi vieta. Gervuogės yra ne tik naudingos, bet ir dekoratyvios, užauga net iki 3 metrų, todėl jas galima įvairiai įkomponuoti savo sode, jomis pridengiant mažiau gražias sodo vietas, neišvaizdžią tvorą ar sieną.

Gervuogėms augti reikalinga saulės šviesa ir gera oro cirkuliacija, todėl jas sodinant reikia atsižvelgti į rekomenduojamą atststumą tarp sodinukų. Gervuogių sodinukai sodinami 1,20–1,50 m atstumu vienas nuo kito, o jeigu ketinama sodinti eilėmis, tai atstumas tarp eilių turėtų būti net 3–4 m. Tarp stačiastiebių gervuogių turi likti apie 1,25 m atstumas, o tarp gulsčiastiebių – apie 4 m.

Sodinimui iškasamos duobės maždaug 25–30 cm. gylio. Stengiamės, kad nuo sodinukų šaknų nenubyrėtų žemės. Sodiname taip, kad pora pumpurų liktų po žeme. Pasodinus gervuogių sodinuką, reikėtų patrumpinti jo stiebus taip, kad liktų 4–5 pumpurai.

Atramos. Jeigu nusprendėte sodinti keletą ar daugiau gervuogių, geriausia jas sodinti eilėmis, kadangi patogiau bus joms paruošti atramas. Atramos gali būti tokios: sukalami mediniai stulpeliai ir tarp jų ištempiama viela ar vielinis tinklelis, prie kurio pavasarį pririšami jauni ūgliai. Gervuogių šakelių rišimas duoda galimybę turėti daugiau derliaus, nes tada visos, ne tik viršutinės šakelės, gauna daugiau saulės šviesos.

Auginamos pavienės gervuogės paramstomos kiekviena atskirai. Gervuogės yra savidulkės, tad nedideliam sode pakanka pasisodinti ir vieną krūmą.

Mulčiavimas. Žemę aplink pasodintas gervuoges reikėtų mulčiuoti pjuvenomis arba medžio žievės mulčiu. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę dirvoje ir, po truputį irdamas, gerina dirvos kokybę.

Tręšimas. Gervuogėms patinka trąšos ir drėgmė, jos tręšiamos kompleksinėmis trąšomis pavasarį ir vasarą, be to, žemė aplink jas kiekvienais metais turėtų būti praturtinama kompostu, kas antrus metus – karvių mėšlu. Būtina laistyti, ypač per sausras.

Gervuogės yra atsparios ligoms ir kenkėjams, tad jas auginant, nereikia naudoti cheminių priemonių, to pasekoje gaunamas ekologiškas nuostabių, sveikatinančių uogų derlius. Šiuo metu yra ir bespyglių gervuogių veislių, tai labai palengvina jų priežiūros darbus.

Gervuogės – ypatingos. Jos savyje turi įvairių sveikatai naudingų medžiagų. Gervuogių uogos skanios, aromatingos, malonaus, saldžiarūgščio skonio. Ką dar svarbu žinoti apie šiuos naudinguosius augalus? Gervuogių lapai taip pat turtingi mikroelementais, vitaminais, rauginėmis medžiagomis, flavonoidais, organinėmis rūgštimis ir kitomis medžiagomis, tad galėsite pasigaminti naudingos gervuogių lapų arbatos.

Dėl savo nepaprastų savybių gervuogės apsaugo nuo kai kurių rūšių vėžio, stiprina imuninę sistemą, kraujagysles, naudingos žarnynui, odai, kaulams, akims. Gervuogėmis rekomenduojama mėgautis visiems, ypač nėščiosioms, nusilpusiems, senstantiems žmonėms, sergantiems osteoporoze, inkstų akmenlige ar diabetu.

Norint gervuogių uogų turėti ištisus metus, jos konservuojamos, šaldomos ir liofilizuojamos. Liofilizuojant (džiovinant šaltyje) gervuogėse esančios naudingos medžiagos išlieka nepakitę, todėl tai gali būti ypač sveikatai naudingas užkandis. Šaldytos uogos atšildytos išlaiko savo formą ir skonį, todėl puikiai tinka konditerinių gaminių puošybai, salotoms, glotnučiams, košėms, jogurtams, desertams ir kitiems patiekalams gardinti.