13 mln. eurų. Tokia yra Mamuto parko Šeškinės šlaitų geomorfologiniame draustinyje preliminari projekto vertė.
Nors Mamuto parkas būtų unikalus, supažindinantis lankytojus su Vilniaus reljefo formavimosi istorija ir jos ypatybėmis, nemažai vilniečių tokį sumanymą sutiko priešiškai.
Parkas užimtų nemenką teritoriją, todėl jai sutvarkyti būtų skiriama didelė pinigų suma. Vis dėlto skeptiškai nusiteikusių gyventojų neįtikino ir argumentas, kad Vilnius – vienintelė Europos sostinė, įsikūrusi ties pačia paskutinio apledėjimo riba, ir apie ją reikėtų būtinai skleisti žinią.
Išsaugos natūralią aplinką
Parko projektą parengęs architektūros įmonės „Bauland“ architektas Donatas Baltrušaitis pasakojo, kad parke būtų kuriamas atviras muziejus siekiant papasakoti apie Vilniaus geomorfologinės raidos etapus, paskutinio ledynmečio ribą.
Būtent šis ledynmetis ir suformavo visą Vilniaus reljefą.
Jo teigimu, įgyvendinus projektą taip pat bus sujungti tarp atskirų miesto rajonų nutiesti pėsčiųjų bei dviračių takai. Vienas jų – šalia Ukmergės gatvės.
Parke bus natūrali gamtinė aplinka, išsaugomi medžiai ir gamtinės buveinės, bus atkuriami laukinių pievų plotai, juose šalinami invaziniai augalai.
Pasiūlė viaduką gyvūnams
Idėjos autoriai anksčiau siūlė šalia dabar esančio tilto į pramogų ir prekybos centrą „Akropolis“ įrengti viaduką, skirtą gyvūnų migracijai virš Ozo gatvės.
D.Baltrušaičio teigimu, viaduką įrengti siūloma su būsimais projektais – šiuo metu dėl jo joks sprendimas nėra priimtas.
Tuo metu savivaldybė nurodė, kad jei projekto parengiamasis etapas vyktų, kaip suplanuota, rangos darbai galėtų prasidėti 2025 metų pabaigoje.
Mini kitas poilsio erdves
Savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis įsitikinęs, kad Mamuto parkas – tai naujas mero Valdo Benkunsko žaislas: „Kodėl jį tvarko dabar? Nežinau. Turėjo būti tvarkomas kartu su nacionalinio stadiono statybomis ir privažiavimu prie šio objekto. Juk Ukmergės gatvės transporto mazgui sutvarkyti numatyta dar 35 milijonai eurų.“
A.Nemunaitis nesitikėjęs, kad savivaldybė tvarkys parką anksčiau, nei pastatys stadioną, ir įrengs kelius link jo: „Kitas klausimas – ar dabar laikas įprasminti ledynmečio kraštovaizdį už 13 milijonų eurų?“
Politikas karčiai juokavo, kad planavimas nėra šios miesto administracijos stiprioji pusė. Anot jo, stiprioji pusė – pinigų įsisavinimas, kad ir projektuojant.
Kai kurie vilniečiai bedė pirštu į Jomanto parką, netvarkomą dešimtmečiais: „Per tą laiką sugebėjo tik girtuokliams suolus įrengti. Jei parkas būtų sutvarkytas, turėtų Fabijoniškės, Baltupiai ir Jeruzalė traukos tašką.“
Kitiems užkliuvo, kad smarkiai vėluoja darbai ant Tauro kalno, kuris taip pat galėtų būti vilniečių poilsio vieta.
Šlaitai – tinkama vieta
Kaip skelbiama, naujasis parkas supažindintų su mamutų radiniais, ledynmečio išplitimo riba ir raiškiomis poledynmečio reljefo formomis.
Juolab kad Šeškinės šlaitai – tinkama vieta viso Vilniaus poledynmečio kraštovaizdžio nuosekliam formavimuisi atskleisti, supažindinti, kaip šis kraštovaizdis tarnavo kuriantis sostinei ir lėmė jos augimą.
Mamuto parką sudarytų pažintinis Mamuto takas, Mamutų regyklos, Mamutų ganyklos (žaidimų ir poilsio aikštelės, botanikos sodas), Amunicijos takas, amunicijos sandėliuose įkurdintas reljefo raidos muziejus ir naujas tiltas.
Savo geologinio unikalumo Europos mastu Vilnius dar nėra pabrėžęs, šios temos pristatymas suteikia galimybę sukurti nacionalinės svarbos ir traukos centrą – Mamuto parką.
Mamutų kaulų rado ir prie Vyriausybės
Prieš 1832 m. uždarant Vilniaus universitetą jo kolekcijoje buvo saugomi 79 mamutų kaulai, iš jų apie 40 dantų. Mamutai juos per gyvenimą keisdavo 6 kartus.
Šie radiniai buvo surinkti mokslininkų ir vietos gyventojų Neries pakrantėje, o didelė dalis – tada buvusiame Vilniaus priemiestyje Šnipiškėse ir Šeškinės kalvų papėdėje bei šlaituose.
Kitos Vilniaus radimvietės – buvusio kino teatro „Tėvynė“ rajone, Vilniaus gatvėje ties Vyriausybe, Smėlio gatvėje Antakalnyje. Pastarojoje 1957 m.rastas beveik pilnas skeletas, kuris eksponuojamas Vilniaus universitete.
Visos šios vietos jau smarkiai urbanizuotos ir prarado pirmykštį kraštovaizdį, todėl Šeškinės kalvų teritorija lieka vienintelė tinkamiausia tokio teminio parko vieta sostinėje.
