Metas sodinti bulves: žingsnis po žingsnio, kad tokio derliaus užtektų visai giminei

Bulvės sodinamos pavasarį, kai dirva įšyla iki +6–8 laipsnių. Paprastai gegužės mėnesį, tačiau priklausomai nuo pavasario (ar jis ankstyvas ir šiltas, ar vėlyvas ir šaltas) gali būti sodinamos jau balandžio pabaigoje.

Skirtinguose Lietuvos regionuose pavasaris dažnai ateina nevienodu laiku ir, pvz., šiaurinė Lietuvos dalis bulves sodina vidutiniškai dviem savaitėmis vėliau nei pietinė.

Rekomenduojama suspėti bulves pasodinti iki gegužės mėnesio, tačiau kartais pavasaris taip vėluoja, jog bulves galima sodinti tik gegužės pabaigoje.

Pagal tai, per kiek laiko bulvės subręsta (užauga) jų veislės skirstomos į:

ankstyvąsias; vidutinio ankstyvumo; vidutinio vėlyvumo; vėlyvąsias.

Patyrę bulvių augintojai rekomenduoja sodinimui rinktis sėklines, o ne maistines (parduotuvėse parduodamas) bulves. Pirktinės nėra patikimos ir sertifikuotos, todėl neaišku nei kokio derliaus galima iš jų laukti, nei jų atsparumas ligoms bei kenkėjams. O dažniausiai tokios bulvės ir būna labai neatsparios, prastai auga, užauga labai netolygiai, gumbai būna pažeisti ligų ir virusų.

Iš pačių ankstyviausių veislių, kurių derliaus galima tikėtis jau per Jonines, patariama rinktis Colomba, Prada, Emanuelle, Adora.

Daiginti patariama tik pačias ankstyviausias veisles, kurias anksčiausiai sodinsite. Vėlyvesnės veislės daiginimo nemėgsta, nes sodinant nusilaužo jų daigeliai, be to, ir dygsta jos po to labai nevienodai.

Bulves daiginimui reikia pradėti ruošti maždaug 3–5 savaitės iki sodinimo. Geriausiai jas daiginti supylus dviem sluoksniais į gerai vėdinamas dėžes ir palikus šiltoje, saulėtoje patalpoje. Tinkamiausia patalpos, kurioje daiginamos bulvės, temperatūra yra +15–20 laipsnių tiek dieną, tiek naktį. Daiginimui labai tinka šiltnamis.

Bulvės gerai sudaigintos, kai pasirodo 2–3 cm ilgio žali daigeliai. Ne balti, kurie išlenda pavasarį rūsyje laikomoms bulvės, tačiau sodriai žali, pasiruošę augti.

Bulvėms tinka iš esmės visos gerai išdirbtos ir sukultūrintos dirvos. Geriausiai bulvės auga lengvuose, orui laidžiuose, puriuose priesmėlio, priemolio dirvožemiuose. Taip pat joms tinka durpinis dirvožemis. Tačiau nepakenčia šaltos ir šlapios dirvos, pernelyg šarminio dirvožemio. Jeigu žemė labai sunki, bulvėms sunkiau megzti gražius, lygius ir didelius gumbus.

Sveikiems ir gražiems gumbams užauginti bulvėms reikalingas oras.

Idealiausia, jeigu dirva bulvių sodinimui buvo paruošta dar rudenį: gerai įdirbta ir patręšta perpuvusiu mėšlu. Jeigu to atlikti nespėjote, tuomet dirvą paruoškite iki bulvių sodinimo.

Į tą pačią vietą bulvės gali būti sodinamos tik kas 3–4 metus.

Kai viskas paruošta, atėjo didžioji diena – metas sodinti bulves. Taigi bulvių sodinimas žingsnis po žingsnio:

Paruošiamos vagos. Jos turi būti maždaug 65–70 cm atstumu viena nuo kitos ir 10–15 cm gylio.

Jeigu rudenį žemė nebuvo patręšta, į vagas pabarstoma kompleksinių trąšų (NPK).

Sodinamos bulvės. Jos dedamos į vagas daigais į viršų maždaug kas 30–35 cm (pėdos atstumu). Bulvių sėkla nepjaustoma. Sodinama visa bulvė.

Vagos užverčiamos žeme ir palaistoma.

Jeigu sodinote labai anksti, žemę uždenkite agroplėvele.

Laistymas. Jeigu bulves auginate smėlingoje dirvoje, sausomis dienomis jas būtina laistyti rytais ir vakarais. Kitoje dirvoje pagal poreikį. Saugokite, kad neužmirktų, nes supus gumbai.

Kaupimas ir ravėjimas. Kai pasirodo pirmieji daigai, juos būtina apkaupti. Po to apkaupiama vidutiniškai kas 2 savaites. Taip pat reguliariai reikia išravėti piktžoles.

Purškimas nuo ligų ir kenkėjų. Renkantis veislę, pasidomėkite jos atsparumu marui. Daugumą bulvių maras užpuola, kai pasitaiko daug lietingų, drėgnų dienų iš eilės. Todėl rekomenduojama nuo maro bulves nupurkšti pirmą kartą iš karto po Joninių, o toliau purkšti kas 10–14 dienų.

Jeigu puola kolorado vabalai, jiems naudokite specialius insekticidus.

Tręšimas. Vegetacijos periodu bulvių daugiau tręšti nerekomenduojama. Nebent užkluptų sausra, nukentėtų nuo šalnų ar pan. Tuomet jų tręšimui galima naudoti mineralines trąšas.

Derlius. Bulviakasis – smagiausia bulvių auginimo dalis. Bulvės laikomos subrendusiomis ir jas kasti galima, kai žievė tampa tvirta, nesilupa. Anksčiau pasikasti galima bulvių tik vienkartiniam suvartojimui.