Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) gręžinį registruoja ir gręžinio savininkui gręžinio pasą kartą per metus išduoda nemokamai.
Įteisinimo tvarka
Sodų bendrijos pirmininkas pats ar jo įgaliotas asmuo teikia paraišką sodų bendrijos vardu savivaldybei, kurios teritorijoje yra gręžinys. Pildant paraišką, reikia nurodyti sunaudojamo vandens kiekį kub. metrais per parą (skaičiuojant metinį vidurkį). Nežinant išgaunamo vandens kiekio, rekomenduojama įsirengti požeminio vandens apskaitos prietaisą.
Gavęs savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, sodų bendrijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo kreipiasi į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą požeminio vandens paieškos ir žvalgybos veiklai.
Jei sodų bendrija per parą sunaudoja iki 10 kub. metrų (skaičiuojant metinį vidurkį) gėlo požeminio vandens, mokama 15 eurų vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios teritorijoje įteisinamas gręžinys.
LGT gręžinius įteisina nemokamai. Leidimą tirti žemės gelmes turinčiai įmonei mokama tik už dokumentų pateikimą. Jei neturite kurio nors dokumento (pvz., plano), už jo sudarymą taip pat reikės sumokėti įmonei. LGT, įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre, įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, o įmonė jį perduoda užsakovui.
Jei skaičiuojant metinį vidurkį išgaunamas vandens kiekis viršija 10 kub. metrų per parą arba jei vanduo, nepriklausomai nuo išgauto kiekio, naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje, į VMI sąskaitą mokama vienkartinė 50–500 eurų gręžinio įteisinimo įmoka. Jos dydis priklauso nuo išgauto vandens kiekio. Duomenis LGT pateikia tik leidimą tirti žemės gelmes turinti įmonė. Tokiais atvejais sodų bendrijai privalu turėti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, kurį išduoda Lietuvos geologijos tarnyba.
O jei sodų bendrijoje esate įsirengę individualų gręžinį, jo įteisinimu turite pasirūpinti asmeniškai. Tokiu atveju prašymą savivaldybei teikia pats gręžinio savininkas.
