Kaip ir kada tręšti rožes: šios „rajūnės“ per sezoną turi kelis svarbius pageidavimus

Gėlių karalienėmis vadinamos rožės didelę maistinių medžiagų dalį atiduoda žiedams ir ūglių formavimuisi, todėl jas reikia gausiai tręšti. Rožės pirmą kartą pradedamos tręšti pavasarį visiškai prigijusios, pradėjusios augti ir palaipsniui skleidžiantis lapams, o tai esti kovo pabaiga–balandžio pradžia.

Norint paspartinti naujų ūglių formavimąsi, visas rožes reikia gausiai patręšti daug azoto turinčiomis mineralinėmis trąšomis. Tinka naudoti bendros paskirties ar specializuotas rožių mineralines trąšas. Jas berkite apie augalą skirdami 30–40 g/kv. m krūminėms rožėms ir 60 g/kv. m vijoklinėms. Trąšas įterpkite į dirvą kauptuku, gausiai paliekite (jeigu nenumatoma lietaus) ir nieko nelaukiant pamulčiuokite kompostu. Priklausomai nuo trąšų ir rožių savybių, tręšti krūmus galima kas 2–4 savaites.

Pakartotinai žydinčios rožių rūšys liepos mėnesį patręšiamos paskutinį sykį, kad krūmai pražystų antrą kartą ir iki rudens geriau subręstų ūgliai. Šiuo laikotarpiu rožes reikia tręšti mažai azoto, bet daug kalio turinčiomis mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis. Tai itin svarbu, kad šalčiui neatsparūs ir nesubrendę ūgliai spėtų sumedėti, o ne toliau augtų ir tįstų. Fosforo ir ypač kalio trąšos skatina medienos brendimą, todėl jomis tręšti galima ir antroje vasaros pusėje.

Jeigu norite rožėms įkvėpti šiek tiek energingumo, gyvybės ir grožio, tai galite kas savaitę ar dvi taikyti tręšimą per lapus. Juk išpuoselėtas rožynas yra kiekvienos sodybos veidrodis. Naudokite specialią skystų trąšų rūšį, kuri tręšiama apipurškiant augalo lapus. Šios trąšos unikalios tuo, kad pradeda veikti jau po kelių valandų nuo tręšimo ir padeda rožėms suteikti blizgančius žalius lapus. Šios trąšos turi būti naudojamos kartu su kitomis trąšomis ir nepakeičia įprastinių trąšų.

Kai kurie šaltiniai pataria rožes maitinti kalio ir fosforo trąšomis ir rudenį, kad augalai pasiruoštų žiemojimui. Šie elementai skatina sumedėti ūglius, didina ląstelių sulčių koncentraciją, kurie pagerina atsparumą žemai temperatūrai. Fosforo ir kalio trąšas naudokite tol, kol iki numanomų šalnų liks 6–8 savaitės.

Rožių netręškite sodinimo metu ir žiemą, nes gėlėms reikia pailsėti. Taip pat rožes palikite ramybėje po rudeninio žydėjimo – papildomas maitinimas paskatintų augalą augti, kai jis turi ruoštis ramybės periodui.

Rožių niekad negalima pertręšti, nes dėl jų atsiradęs druskų perteklius dirvoje trukdo augalui pasisavinti vandenį ir reikalingas maistines medžiagas.

Netręškite jų ir sausros metu, nes trąšos gali nudeginti šaknis. Ir apskritai, naudojant trąšas visada prieš ir po tręšimo rožių krūmą gausiai laistykite.

Šias rožes reikia maitinti dažniau nei augančias dirvoje, nes jos turi mažiau galimybių gauti maistinių medžiagų. Gėles pradėkite maitinti nuo pavasario vidurio ir tęskite iki vasaros pabaigos kartą per dvi savaites. Joms tręšti iki žiedų pumpurų susiformavimo stadijos naudokite universalias skystas trąšas. Prasidėjus žydėjimui, tręškite trąšomis su dideliu kalio kiekiu, pavyzdžiui, skirtomis pomidorams. Taip paskatinsite subręsti daugiau žiedų.

Rožės mėgsta atskiestas (1:5) ir raugintas galvijų mėšlo srutas. Jos taip pat imlios kraujamilčiams, kaulamilčiams, kompostui, perpuvusiam mėšlui ir kitoms organinėms trąšoms. Šios medžiagos paprasčiausiai įterpiamos pavasarį į žemę aplink rožių krūmą 10 cm atstumu nuo stiebų.