Bandymų poligonas – Domeikava
Domeikavoje lietus nuolat semdavo vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelę. Pasak UAB „Hidrogeologija“ gamybos vadovas Evaldo Petraičio, būtent šią vietą pasiūlė paviršinių nuotekų tvarkytojai Kauno rajone – „Giraitės vandenys“.
„Balos niekur nedingdavo, problemos ilgą laiką nepavyko išspręsti. Tad šioje vietoje ir buvo pirmą kartą Lietuvoje išbandytas olandų sprendimas – greita didelės apimties lietaus vandens infiltracija“, – pasakojo jis.
Anot eksperto, yra ne viena sistema susikaupusiam lietaus vandeniui tvarkyti, o pasiūlytas patentuotas olandiškas modelis yra vienas iš būdų, kaip galima lietaus vandenį infiltruoti į paviršinį gruntą.
„Tai pasiteisina įvairiose problematiškose vietose, kai skęsta nuo seno ten esančios gyvenvietės. Ypač jautriuose teritorijose (pvz. draustinyje) negali būti jokio kasinėjimo, negalima daryti jokių inžinerinių tinklų. Tad išeitis – naujos sistemos, kai užimant sąlyginai nedaug vietos sumontuojami įrenginiai ir infiltruojamas vanduo“, – sakė jis.
Kilo klausimas – ar veiks Lietuvos sąlygomis
Anot įmonės gamybos vadovo, pagrindinis klausimas buvo, ar Lietuvoje ši sistema veiks, kadangi mūsų klimato sąlygos šiek tiek skiriasi nuo Olandijos, Vokietijos ar Prancūzijos.
Olandijoje ši technologija pirmą kartą buvo išbandyta dar 2006 metais. Dabar Olandijos Apeldorno mieste tokių sistemų yra sumontuota jau daugiau nei 200, pamažu tai diegiama Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Tad kas ir kaip iš inžinerinių sprendimų puokštės buvo pritaikyta Domeikavoje? „Atlikdami pirminius testavimus, matome, kad bandymai pasiteisins. Sistema veikia trimis etapais. Pirmasis rinktuvas yra lietaus surinkimo šulinėlis, į kurį patekęs lietaus vanduo šiek tiek filtruojasi – jame nusėda šakos, lapai ar smėlis. Vėliau vanduo filtruojasi per specialius filtrus – požeminį įrenginį. Ir galiausiai jis perbėga į gręžinius, kurie yra padaryti taip, kad galėtų sutalpinti didelį vandens kiekį – infiltruoti į paviršinį gruntą „, – pasakojo su Olandijos įmone „Henk van Tongeren“ bendradarbiaujantis įmonės atstovas.
Be to, viskas veikia atmosferinio slėgio pagalba be jokių elektros prietaisų, siurblių ar papildomo slėgio.
„Tai veikia natūraliu infiltravimo būdu. Kiek gruntas gali į save infiltruoti vandens, tiek jisai ir priima. Tačiau esant poreikiui yra galimybė naudoti papildomus siurblius, kurie padės infiltruoti lietaus vandenį į paviršinius gruntus“, – pasako jis.
Kiek vandens galima infiltruoti, skaičiuojama atliekant specialius tyrimus ir bandymus. Domeikavoje įrengta sistema bus stebima dvejus metus:
„Teorinius skaičius turime jau ir šiandien, tačiau norime pasitikrinti, kaip viskas veikia realiai. Bus sumontuoti specialūs davikliai, kurie visa tai stebės. Be to periodiškai įrenginiai bus apžiūrimi vietoje.
Įdiegdami technologiją analizuojame visą informaciją, kad galėtume ruoštis tolimesniems darbams. Tai užtrunka, tačiau toks projektas galimai neapsiribos vien Lietuva ir turėtų apimti ir kitas Baltijos šalis.“
Finansavo olandai
Ši sistema Domeikavos seniūnijai ir Kauno rajono savivaldybei nekainavo nei vieno euro.
„Viską finansuoja Olandija, tad didžioji dalis lėšų ir yra būtent olandiškos. Kadangi technologija patentuota, Olandijos vyriausybė pakankamai geranoriškai žiūri, kad jų technologijos būtų plėtojamos svetur ir net tai remia. Žinoma, nors pirminiai projektai nekainavo, niekas nesiruošia Lietuvos remti ir toliau. Aišku norėtume, kad taip būtų ir toliau, bet viskas nuosekliai pereis į komercinį lygį , – kalbėjo įmonės gamybos vadovas.
Anot jo, vieno gręžinio sistema galėtų kainuoti apie 10 tūkst. eurų, tačiau viskas remiasi į tai, kokį kiekį lietaus vandens reikia infiltruoti.
„Domeikavoje sumontuoti 2 infiltraciniai šuliniai ir 4 gręžiniai, o pastato stogo plotas viso labo apie 100 kv. metrų, tačiau dar papildomas lietaus vandens kiekis susidaro nuo automobilių stovėjimo aikštelės ir šalia esančios gatvės. Jei yra didesni stogai ar didesnės automobilių parkavimo aikštelės, bus daugiau ir lietaus vandens, su kuriuo teks tvarkytis, tad reikės ir gerokai sudėtingesnės sistemos – daugiau įrenginių ir gręžinių. Kaina tiesiogiai priklausoma nuo lietaus vandens kiekio“, – akcentavo specialistas.
Eksperto vertinimu, kasmet klimatas šiltėja, kritulių gausėja, todėl reikia sekti metines kritulių normas ir modeliuoti skaičiavimus.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, statybos šalyje niekada nesustos – daugės stogų, dengtų dangų, tad bet kurią užsienietišką patirtį reikia įvertinti.
