Ši trąša – reikalingiausia visiems augalams: būtina pasirūpinti atsargomis dabar, vėliau gali nelikti

Tai nepakeičiamos azoto trąšos, tinkančios ir reikalingos absoliučiai visiems augalams. Kada ir kaip naudojamas karbamidas bei kokių klaidų vengti, dalinamės žemiau tekste.

Karbamidas – plačiausiai pasaulyje naudojamos azoto trąšos. Jis netgi tituluojamos trąšų karaliumi. Karbamidas yra baltų granulių formos. Jis tinkamas visų lauko, sodo, daržo bei dekoratyviniams augalams tręšti. Prisotina augalus taip reikalingo azoto, kuris būtinas visų augalų sėkmingam augimui ir geram derliui.

Šios trąšos užtikrina gerą augalų augimą, išlaiko ryškiai žalią spalvą nuo pavasario iki rudens. Karbamidas padeda augalams kaupti baltymus ir taip užtikrina gerą derlių.

Karbamidas – žmogaus bei daugumos žinduolių baltymų apykaitos produktas. Gaminasi kepenyse, randamas kraujuje, raumenyse, seilėse, limfoje. Jis reguliuoja vandens apykaitą organizme. Todėl karbamidas nėra tik augalų trąša. Jo taip pat dedama ir į galvijų pašarą, kurį šie naudoja baltymų biosintezei. Karbamidas taip pat naudojamas dervoms, vaistams, kai kuriems dažams sintetinti, naftai deparafinuoti. Jo randama netgi dantų pastoje, kosmetiniame kreme.

Kaip matome karbamido panaudojimas tikrai gana platus. Kadangi tai organinė medžiaga, tikrai galime jos nebijoti ir drąsiai tręšti augalus. Tik labai svarbu žinoti, kaip ir kada tai atlikti.

Yra keli variantai, kaip augalus aprūpinti pakankamu azoto kiekiu:

karbamidas gali būti įterpiamas tiesiai į dirvą;

pabarstoma aplink augalus;

trąšos gali būti tirpinamos ir augalai laistomi tirpalu arba

karbamido tirpalu augalai nupurškiami.

Kadangi karbamidas nėra labai stabili medžiaga, labai greitai suyra, ypač esant aukštesnei temperatūrai ar vėjuotai dienai, dažniausiai rekomenduojama jo tirpalu purkšti augalus ir taip padėti jiems pasisavinti azotą per lapus. Įterpimas į dirvą dažniau rekomenduojamas pavasarį, prieš sėją ir sodinimą.

Daugiamečiai bei žieminiai augalai šiomis trąšomis tręšiami pavasarį, vegetacijos pradžioje. Vasariniai – prieš sėją ar sodinimą. Vėliau augalai tręšiami karbamidu pagal poreikį: kai reikia juos sustiprinti, pastebėjus azoto trūkumo požymius (lapai smulkūs ir blyškūs, geltonuoja, vysta, per anksti krauna žiedus).

Sodai karbamidu purškiami profilaktiškai ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį.

Karbamidas naudojamas vėsią dieną, kai oro temperatūra yra apie 0–15 laipsnių. Kai temperatūra aukštesnė, trąšos naudojamos skystu pavidalu, jomis apipurškiami augalai. O jeigu žemesnė, karbamidas neįsigers į dirvą ir augalai jo nepasisavins.

Nenaudoti labai lietingomis dienomis ir ten, kur yra požeminių vandenų, nes karbamidas labai greitai išplaunamas. Taip pat nepurkšti labai karštomis ir sausomis dienomis. Kyla pavojus nudeginti augalo lapus. Kai vyrauja labai sausos dienos, nepatariama ir tręšti karbamidą įterpiant į žemę.

Pavasarį prieš augalų sėją arba daugiamečių augalų vegetacijos pradžioje karbamidas įterpiamas tiesiai į dirvą. Tik pagrindinė taisyklė, kad jis negali liestis su sėklomis, tad geriausiai karbamidą sumaišyti su žemėmis ir suberti į duobeles ar lysves, kur bus sėjami, sodinami augalai.

Jau augantys augalai dažniausiai tręšiami paberiant karbamido šalia jų.

Prieš tręšiant žemė lengvai sudrėkinama, taip karbamidas ilgiau nesuyra ir augalai spėja jį pasisavinti.

Labai patogu dirvą tręšti karbamido tirpalu. Tuomet daug lengviau apskaičiuoti dozę. Paprastai daržovėms pakanka 0,3 proc. koncentracijos tirpalo. Tai būtų 30 g karbamido ištirpinta 10 l vandens. Agurkams gali būti naudojamas ir 0,3–0,4 proc. koncentracijos tirpalas. Pomidorams – 0,5–0,6 proc., kopūstams – 0,8–1 proc., svogūnams, burokėliams, morkoms – 1,5–2 proc.

Tręšiant rudenį pakanka 0,02–0,05 proc. karbamido tirpalo.

Vėsiomis ir lietingomis dienomis tirpalo koncentracija gali būti didesnė nei labai šiltomis. Geriausiai vadovautis instrukcijomis ant pakuotės ir nei padauginti, nei pamažinti. Laistant per stipriu tirpalu galima nudeginti augalą, o per silpnu – augalas gaus nepakankamai azoto ir teks viską kartoti iš naujo.

Purškimas karbamidu yra vienas efektyviausių tręšimo juo būdų. Purškiant per lapus, trąšas augalas pasisavina per kelias valandas, o šaknys pasiekiamos per dvi paras. Tuo tarpu tręšiant per dirvą, gali užtrukti ir kelias dienas, kol augalas jas pasisavins. Be to, kadangi karbamidas nėra stabili medžiaga, greitai skaidosi, per lapus užtikrinamas veiksmingesnis azoto pasisavinimas.

Tačiau naudoti karbamido tirpalą per lapus taip pat reikia atsargiai. Per didelės koncentracijos tirpalas gali nudeginti lapus ir šie gali nudžiūti ir nukristi.

Ruošiant karbamido tirpalą purškimui per lapus, naudojama kuo daugiau vandens. Taip pat parenkamas toks purkštuvo antgalis, kad lašeliai būtų kuo mažesni. Idealu, jog jų dydis būtų apie 0,2 mm skersmens. Taip užtikrinama, kad karbamido tirpalas nenuvarvės nuo lapų ir bus įsisavintas. Teisingai nupurškus, augalas turėtų atrodyti tarsi ant jo būtų nukritę miglos lašeliai.

Vienu purškimu reikėtų stengtis padengti kuo didesnį augalo paviršiaus plotą. Jokiu būdu negalima purkšti karštą, labai sausą dieną ir kai ant augalų krenta tiesioginiai saulės spinduliai. Tinkamiausias purškimo laikas yra ankstus rytas prieš pat aušrą ir vėlus vakaras prieš pat saulėlydį.

Tręšiant karbamidą galima maišyti su kai kuriomis kitomis trąšomis ir taip vienu kartu aprūpinti augalą keliomis būtinomis medžiagomis. Karbamido trąšos dera su:

kalcio cianamidu, kuris padeda subalansuoti azotą ir kalcį dirvoje;

kalio sulfatu, kuris patenkina augalų kalio bei sieros poreikį;

magnio sulfatu, kuris svarbus gerai augalų fotosintezei užtikrinti.

Tačiau su dauguma kitų trąšų karbamidas negali būti maišomas dėl įvairių cheminių reakcijų tarp jų, dėl kurių vienos ar kitos trąšos praranda savo veiksmingumą. Karbamidas nedera su:

kalio salietra;

amoniako sulfatu;

magnio nitratu;

diamonio fosfatu;

vario trąšomis.

Karbamidas ne veltui yra vienos populiariausių trąšų pasaulyje: jį lengva ir paprasta naudoti, tinka visiems augalams, nekenkia dirvožemiui ir yra sąlyginai nebrangus. Naudokite jį, kai augalams trūksta azoto, ypač jis svarbus ankstyvą pavasarį. Vėliau atsižvelkite į augalo poreikius. Nepertręškite karbamidu žydinčių ir derlių duodančių augalų. Azoto trąšos visų pirma skirtos stipriai ir sveikai lapijai formuoti.