Tik kyla klausimas: visgi kada sėti ežiuoles – pavasarį ar rudenį? Dauguma šaltinių nurodo abu laikotarpius, bet pasidalinsime įžvalgomis, kodėl pavasaris ežiuolių daiginimui yra geresnis ir kaip tai teisingai padaryti.
Kaip ir kada sėti ežiuoles?
Visų pirma, reikia paminėti, kad ežiuolių sėklos pasižymi menku daigumu, siekiančiu tik 15–20 proc., todėl žmonės šias gėles dažniau daugina kero dalijimu. Betgi kodėl nepabandžius patiems išsiauginti ežiuolių iš savo surinktų sėklų? Tokiu atveju padės žinojimas, kad gyvybingiausios sėklos būna iš žiedo pakraščio. Žinoma, visada „po ranka“ bus galima naudoti jau komerciškai paruoštas sėklas.
Ežiuolės sėjamos rudenį arba pavasarį, bet Lietuvoje geriau ir yra įprasta sėti pavasarį. Ežiuolių sėklų dygimą pagerina stratifikacija, tad per žiemą „įvykęs“ šis procesas padės sėkloms būti energingesnėms ir daigesnėms. Gėlės paprastai daiginamos patalpoje kovo–balandžio mėnesį. Galima ežiuoles sėti ir į lauke esančias daigų lysves (tai daroma gegužės–birželio mėnesį), tačiau sėklos lauke dygsta blogai.
Daiginant patalpoje, sėklos sėjamos 6 mm gylyje į vazonėlius, dėžutes arba inspektą, pripildytus geros kokybės sėklų auginimo mišiniu. Sėkloms dygti palaikoma 18–21 laipsnių temperatūra, šviesi vieta ir drėgnas dirvožemis (bet niekada per šlapias ar per sausas). Ežiuolė dygsta apie 3–4 savaites, o išdygę ir turintys 3–4 lapelius daigeliai pikuojami į atskirus vazonėlius ar inspektą.
Kada sėti ežiuoles pagal mėnulį?
Galbūt blogą ežiuolių dygimą jau spėjote „nurašyti“ netinkamai Mėnulio datai? Ogi galite pabandyti pritaikyti atitinkamą mėnulio fazę ir ežiuoles pasisėti pilnėjančio Žemės palydovo dienomis.
Tiems, kas vadovaujasi šiuo kalendoriumi, 2024 metais tai atitinka 03.21–04.06, 04.20–05.05, 05.19–06.04 dienos. Mes nepateikiame konkrečių „šaknų“, „gėlių“ ar „vaisių“ dienų, nes tikime, kad tik eksperimentavimas padės išauginti norimą derlių. Galbūt šiuo laikotarpiu pasėtos ežiuolės pradžiugins geresniu dygimu ir sveikesnėmis gėlėmis.
Mėnulio kalendorius – Mėnulio fazėmis paremtas sodo darbų gidas. Pagrindinės taisyklės, ką sėti ar sodinti galima, o ko – ne
Ežiuolių sodinimas
Ežiuoles reikia sodinti į saulėtą, drėgną (bet nepermirkusią), vandeniui laidžią, giliai įdirbtą, derlingą, neutralią priesmėlio ar priemolio dirvą. Reikia užtikrinti tokią vietą, kad šalia ežiuolės neaugtų kiti augalai, nes gėlės nemėgsta „kaimynų“.
Daigus galima sodinti į gėlyną, kai jie išleidžia pirmuosius tikruosius lapelius ir yra pakankamai dideli (paprastai 5–10 cm aukščio). Kartais tai daroma dar tą patį rudenį, bet dar geriau į nuolatinę vietą sodinti kitų metų pavasarį. Augalai vienas nuo kito sodinami 30–50 cm atstumu. Sėjinukų žydėjimo reikėtų tikėtis antrais–trečiais metais. Pasitaiko, kad kartais gėlės užsisėja pačios.
Ežiuolių priežiūra
Laistymas. Nors šios gėlės sausrai gana atsparios, per karščius reikia laistyti, kai išdžiūsta maždaug 5 cm dirvos paviršiaus. Laistoma gausiai ir giliai ankstyvą rytą arba vėlyvą popietę (kol nekaitina saulė) vengiant vandens patekimo ant lapų.
Tręšimas. Jei ežiuolės pasodinamos į gerai paruoštą dirvą, papildomai tręšti gėlių nereikės. Bet jei dirva prasta arba norima gėlėms suteikti papildomo „postūmio“, tada naudojamos žydintiems augalams skirtos trąšos. Persodinimo metu naudojamos lėto veikimo granuliuotos, o žydėjimo metu – skystos gėlių trąšos.
Mulčiavimas. Gėlės mulčiuojamos pavasarį kompostu neužkasant jų stiebų.
Genėjimas. Reguliarus peržydėjusių žiedų nukarpymas skatina naujų žiedų formavimąsi, tad šio etapo nevalia praleisti. Vėlyvą rudenį nupjaunami visi augalo stiebai, paliekant šiek tiek stiebo aukščiau žemės paviršiaus.
Peržiemojimas. Suaugusios ežiuolės žiemos nebijo, bet jaunas gėles reikėtų pridengti.
Šaltiniai:
https://www.theseedcollection.com.au/growguide/echinacea-seeds
https://www.gardenary.com/blog/how-to-grow-organic-echinacea-from-seed
Baronienė V., Obelevičius K., Klimavičius D., Rutkauskas A., Vaidelys J. Sodo knyga, Vilnius: Leidykla „Alma littera“, 2011, 228–229 p.
